raũdiniai (Rubiaceae), magnolijainių (Magnoliopsida) klasės augalų šeima. Žinoma apie 500 genčių, apie 6000 rūšių. Paplitusi visame pasaulyje, didžiausia įvairovė atogrąžų ir paatogrąžių srityse.
Medžiai, krūmai, lianos, daugiametės ir vienametės žolės. Lapai priešiniai, kartais susitelkę į menturius, ištisiniai. Žiedai susitelkę į šluotelės, kekės, skėčio, varpos ar galvutės pavidalo žiedynus, kartais pavieniai. Žiedai dvilyčiai, retai vienalyčiai, taisyklingieji, retai netaisyklingieji. Taurelė iš 4–5 taurėlapių. Vainikėlis vamzdelio ar varpelio pavidalo, iš 4–5, retai iš 10 tarpusavyje suaugusių vainiklapių. Vaisius – atsidarančioji dėžutė, uoga arba kaulavaisis.
Raudinių šeimoje daug vaistinių augalų, priklausančių auseklės (Oldenlandia), chininmedžio, iksoros (Ixora), gurlūnės (Knoxia), kavamedžio, unkarijos (Uncaria) ir kitoms gentims. Borojos (Borojoa), genipos (Genipa), unkarijos, vanguerijos (Vangueria) genčių augalų vaisiai valgomi. Iš gardenijos ir kvaputės (Leptactina) genčių augalų gaunamas eterinis aliejus. Kavamedžių sėklos naudojamos gėrimams gaminti. Iš kai kurių raudės (Rubia), morindos, lipiko genčių augalų gaunami dažai. Nemažai dekoratyvinių augalų, priklausančių dvoklės (Coprosma), lukulijos (Luculia), gardenijos, graibuonės (Mitchella), nerteros, serisos (Serissa) gentims.
Lietuvoje savaime paplitę raudinių šeimos 4 genčių – lipiko, kimbaros, krunės (Asperula) ir šerardijos augalai. Daugiausia – 27 rūšys – priklauso lipiko genčiai, kimbaros genčiai – 2 rūšys, krunės ir šerardijos – po 1 rūšį. Gėlynuose kartais auginami krunelės, raudės, kambariuose – gardenijos, nerteros, serisos genčių augalai.
849
-lipikiniai