raudonàsis okeãninis mólis, raudonàsis giliavandẽnis mólis, pelãginis mólis, nuosėdos, susikaupusios labiausiai nuo kranto nutolusiose vandenyno dugno abisalinėse lygumose, 4–6 km gylyje. Spalva ruda, raudona (plytinė). Nuosėdas sudaro vėjo atneštos aleuritinės mineralų (daugiausia kvarco) ir smulkaus grūdėtumo uolienų dalelės, molio mineralai, kosminės dulkės, vulkaniniai pelenai, povandeninio dūlėjimo produktai. Nuosėdose daug geležies ir mangano hidroksidų, cinko, kobalto, nikelio, vario, švino, molibdeno priemaišų, būna banginių, žuvų kaulų, dantų ir kita, mažai (dėl tirpimo dideliame gylyje) smulkios biogeninės medžiagos (radioliarijų, diatomėjų, foraminiferų kiautelių). Geležies ir mangano oksidai kai kur sudaro plutas ir konkrecijas. Nuosėdos kaupiasi labai lėtai (apie 1 mm per 1000 m.). Raudonasis okeaninis molis dengia 82 mln. km2 Pasaulio vandenyno ploto; Ramiajame vandenyne apie 35 % dugno paviršiaus, Indijos ir Atlanto vandenynuose apie 25 %.
838