raudóndumbliai (Rhodophyta), eukariotinių dumblių skyrius. 2 klasės, apie 500 genčių, daugiau kaip 10 000 rūšių. Paplitę jūrose ir vandenynuose, rečiau aptinkami gėluosiuose vandenyse ir dirvožemyje. Auga dažniausiai 20–40 m, kartais 100–200 m gylyje rizoidais arba plokštelės pavidalo išaugomis prisitvirtinę prie substrato, uolų, akmenų, kitų dumblių. Dauguma raudondumblių daugialąsčiai, yra ir vienaląsčių, kolonijinių. Gniužulai kokoidinio, siūlo, plokštelės, kaspino pavidalo, šiek tiek šakoti, skiautėti, nuo keliasdešimt mikronų iki 6 m dydžio. Ląstelės vienabranduolės, kartais daugiabranduolės. Jų sienelė yra celiuliozinė pektininė. Kai kurių formuojančių koralinius rifus raudondumblių sienelės inkrustuotos kalcio karbonatu. Raudondumbliai turi chlorofilo a, karotenoidų, fikobiliproteinų (fikoeritrino, fikocianino ir alofikocianino). Jų chloroplastai yra įvairių atspalvių (rausvi, violetiniai, mėlyni, rudi, gelsvi, žali; tai priklauso nuo pigmentų kiekio ir jų santykio). Asimiliacijos pagrindinis produktas – krakmolas. Raudondumbliai neturi judrios stadijos. Dauginasi nelytiškai (ląstelių dalijimusi, gniužulo dalimis, sporomis) ir lytiškai (oogamija). Svarbūs ekonominiu požiūriu. Naudojami maisto pramonėje (maistiniai dažai, tirštikliai), pašarų gyvuliams, trąšų gamyboje. Daugelis raudondumblių yra gleivingų medžiagų (agaragaro, agaroido, karagenino) gamybos žaliava. Auginami verslo tikslais. Dažniausios yra agardumblio (Gelidium), drebuluočio (Chondrus), porfyros (Porphyra), Rhodymenia, Gigartina, varliaikrio (Batrachospermum), ragmaurės (Ceramium) genčių rūšys. Lietuvoje aptinkama daugiau kaip 20 rūšių. Baltijos jūros priekrantėje dažnas šakotasis banguolis (Furcellaria lumbricalis), gėluosiuose vandenyse – Audouinella, Batrachospermum ir Ceramium genčių rūšys.
1256
-agardumblis; -drebuluotis; -porfyra; -varliaikris; -ragmaurė; -banguolis