Raudóndvaris, kaimas Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, 9 km į vakarus nuo Kauno; seniūnijos, parapijos centras. 4079 gyventojai (2021).
Raudondvaris įsikūręs Nevėžio dešiniajame krante, netoli Nevėžio ir Nemuno santakos. Raudondvario pietinė dalis ribojasi su Bendrės, šiaurinė dalis – su Lomankos mišku, rytinė dalis – su Nevėžio draustiniu. Per Raudondvarį eina Kauno–Jurbarko plentas. Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia (pastatyta 1938). Paštas, ambulatorija, gimnazija (1864–1944 pradinė, 1944–49 progimnazija, 1949–60 – septynmetė, 1960–68 – aštuonmetė, 1968–97 vidurinė mokykla), mokykla‑darželis, lopšelis‑darželis, kultūros centras, biblioteka (1945). J. Naujalio memorialinis muziejus (2002). C. L. Anichini kapas (istorinis paminklas). Rezistentų kapinės (įkurtos 1989). Paminklas J. Naujaliui (1994, skulptorius L. Žuklys). Senojo V. Stašelio tilto per Nevėžį liekanos. Raudondvario pietiniame pakraštyje yra Raudondvario akmens amžiaus gyvenvietė, 15–16 a. kapinynas, apie 4 km į šiaurę nuo Raudondvario – Bernatonių piliakalnis.
Raudondvario herbas
Architektūra
Raudondvario rūmai‑pilis (17 a. pradžia, 19 a. pirmoje pusėje ir 1962–64 rekonstruoti)
Nevėžio dešiniajame krante esantį ansamblį sudaro: rūmai‑pilis, 2 neogotikinės oficinos (19 a. pirma pusė), vadinamojo arkadų stiliaus 2 svirnai, neogotikiniai ledainė (21 a. pradžioje rekonstruota), oranžerija (turi ir klasicistinių elementų), tvora su vartais (visi 19 a. pirma pusė–19 a. vidurys), klasicistinis ūkvedžio namas (1837), angliškosios neogotikos žirgynas (1853), parkas. Rūmai‑pilis renesanso stiliaus, turi manierizmo bruožų. Jie dviaukščiai, su mezoninu, 4 tarpsnių cilindriniu bokštu, dengtu aukštu kūginiu stogu, raudonų plytų mūro. Fasadus ritmiškai skaido segmentiniai arkiniai langai, viršuje – frizas, tinkuotas karnizas. Bokšto apatinėje dalyje – langai, viršuje – piltuvo formos šaudymo angos (manoma, neturėjo gynybinės paskirties).
Raudondvario rūmų oranžerija (19 a. pirma pusė–19 a. vidurys)
Rūmai pastatydinti 17 a. pradžioje, manoma, Kauno pakamario V. Dziavaltausko. 1652 dvarą iš E. Kosakovskio įsigijo Vilniaus vaivada ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonas Jonušas Radvila. Rūmus tada sudarė du pastatai: didieji ir mažieji rūmai. Didžiųjų rūmų fasadai buvo raudonų plytų (dėl plytų spalvos vietovė gavo Aukšto raudono dvaro, vėliau Raudondvario pavadinimą), rištų gotikiniu būdu, architektūrinės formos renesansinės. Ansamblis nukentėjo per 1655–60 karą, sudegė arklidės, svirnai, klojimai. 1662 dvarą nusipirko Vorlovskiai, 18 a. antroje pusėje jį valdė Zabielos (vėl buvo suformuotas didingas ansamblis su reprezentaciniu kiemu), nuo 19 a. pradžios – Tiškevičiai. Jie čia buvo sukaupę didelę biblioteką, dailės kūrinių kolekciją, įkūrė parką, sodą. Per 1831 sukilimą rūmai apdegė, 1834–40 jie buvo rekonstruoti: paaukštintas gynybinis bokštas, perplanuotas vidus. 4–6 dešimtmetyje dvaro rekonstrukcijos darbuose dalyvavo architektas C. L. Anichini, kuris daugeliui pastatų (ir rūmams) suteikė neogotikos formų. Dvare 19 a. antroje pusėje daraktoriai slapta mokė kumečių ir aplinkinių valstiečių vaikus. Po I pasaulinio karo dvaras nusavintas ir išparceliuotas, jame įkurta vaikų prieglauda. Dalis dvaro bibliotekos knygų atiteko Kauno universitetui. 1944 traukdamiesi naciai rūmus sudegino. 1962–64 restauruojant rūmus (pagal architektų S. Čerškutės, V. Jurkšto projektą) buvo atkurta rūmų renesansinė išvaizda. Rūmuose veikė kompozitoriaus J. Naujalio muziejus, nuo 21 a. pradžios ansamblis rekonstruojamas.
Parkas (14,8 ha) mišraus plano, apie 9 ha jo išsidėstę apie 35 m aukščio šlaituose. Parko pietinėje dalyje – dvaro pastatų ansamblis, šiaurinio šlaito raguva teka versminis upelis. Parkas įkurtas 19 a. pradžioje, 1831 rekonstruotas, nuo 1975 buvo rekonstruojamas ir restauruojamas pagal architekto A. Knyvos projektą; 21 a. pradžioje rengiamas rekonstrukcijos projektas.
L: J. Baršauskas Raudondvaris 1969; K. Labanauskas Raudondvario parko istorinė apybraiža ir fotofiksacija 1973; S. Pinkus Raudondvario pilis 1983.
2539
Istorija
14 a. antroje pusėje–15 a. pradžioje greta būsimo Raudondvario vyko įtemptos lietuvių kovos su Vokiečių ordinu. Nemune ties Nevėžio žiotimis buvusioje Virgalės saloje lietuviai pastatė Naujojo Kauno pilį, ją sunaikinusi ordino kariuomenė – Gotteswerderį. Istorikai romantikai spėjo, kad 15 a. pradžioje ant kalno ordinas pastatė Königsburgo pilį. Dabartinio žemutinio Raudondvario vietoje buvo Perevoznikų kaimelis (vėliau pavadintas Solomenka), veikė keltas per Nevėžį (iki 1931).
17 a. Raudondvario dvaras priklausė Radviloms, nuo 19 a. pradžios – Tiškevičiams. Jie dvare įkūrė parką, užveisė sodą, įrengė šiltadaržius; čia veikė vyno darykla, plytinė. 16 a. Raudondvario vietoje minimas Aukštasis dvaras, nuo 17 a. – Aukštasis Raudondvaris. Per 1654–67 Lenkijos ir Lietuvos Valstybės–Rusijos karą 1659 dvarą nuniokojo Rusijos kariuomenė. 1785 Raudondvaryje pastatyta koplyčia, 1852–56 – mūrinė bažnyčia. Per 1830–31 sukilimą pilį degino Rusijos imperijos kariuomenė. 20 a. pradžioje–1950 Raudondvaris buvo valsčiaus centras. 1909–14 veikė Blaivybės draugijos skyrius. 1915 bažnyčią kariniais sumetimais sugriovė Rusijos imperijos kariuomenė. 20 a. 3–4 dešimtmetyje miestelyje buvo skalbimo priemonių gamykla, malūnas su lentpjūve, kelios parduotuvės, našlaičių prieglauda, vaistinė. 1930 įkurtas medelynas.
Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia Raudondvaryje (1938, architektas V. Michnevičius)
1931 pastatytas tiltas per Nevėžį (1941 06 prasidėjus SSRS–Vokietijos karui susprogdintas SSRS kariuomenės, 1951 pastatytas naujas kitoje vietoje). 1944 12 Raudondvaryje žuvo Lietuvos laisvės armijos vadas K. Veverskis. Sovietų okupacijos metais Raudondvaris buvo apylinkės centras, 1956–2009 čia veikė Lietuvos žemės ūkio inžinerijos (iki 1995 mechanizacijos ir elektrifikacijos) institutas. Raudondvaryje gimė kompozitorius J. Naujalis. 2007 patvirtintas Raudondvario herbas.
1885 buvo 90, 1929 dvare – 382, 1959 kaime – 660, 1970 – 1599, 1979 – 2358, 1989 – 2640, 2001 – 4092, 2011 – 4500 gyventojų.
Perevoznikai; Perevozniki; Solomenka; Aukštasis dvaras; Aukštasis Raudondvaris