Raudõnė, miestelis Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, 28 km į rytus nuo Jurbarko, Nemuno dešiniajame krante; seniūnijos ir parapijos centras. 391 gyventojas (2021). Raudonė įsikūrusi Nemuno terasose, priklauso Panemunių regioniniam parkui. Pro miestelį teka Raudonės upelis (Nemuno dešinysis intakas). Prieplauka. Per miestelį eina Kauno–Jurbarko plentas. Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia. Paštas, ambulatorija, bendruomenės namai, biblioteka.
Raudonės herbas
Architektūra
Raudonės pilis (16 a. pabaiga–19 a.)
Ant aukšto ir stataus Nemuno dešiniojo šlaito išliko 16 a. pabaigos–19 a. pilis. Ją sudaro trys 2 aukštų korpusai (pietinis, rytinis ir šiaurinis), išsidėstę apie pusiau uždarą kiemą. Korpusų išorinėje dalyje yra 6 apskrito plano bokštai, ties pietiniu korpuso viduriu stovintis bokštas yra 33,5 m aukščio (matomas 10–15 km spinduliu). Pilis sumūryta iš raudonų plytų, korpusus ir bokštus puošia masyvūs konsoliniai karnizai, bokštų viršūnes – dantyti kuorai. Pilį juosia parkas (įveistas 16–18 a.), jame – malūnas.
Pilis pradėta statyti 16 a. ketvirtame ketvirtyje. Iš pradžių pastatyta reprezentacinis ir gyvenamasis (pietinis) bei ūkinis (šiaurinis) korpusas. Pietinis korpusas buvo gotikinis, mažesnis už dabartinį, jo pietvakariniame kampe stovėjo apvalus bokštas; tik vėliau pastačius šio korpuso vakarinę dalį susiformavo dabartinis jo tūris, bokštas atsidūrė pastato viduryje. Abu korpusus jungė mūrinės gynybinės sienos su šaudymo angomis, vakarinės sienos viduryje buvo 2 aukštų vartai su iždo kambarėliu (2 aukšte). 16 a. pabaigoje prie kiemą juosusios rytinės sienos pristatytas renesansinis korpusas, rekonstruotas pietinio korpuso didysis bokštas, bokštai užbaigti renesansiniais karnizais ir kūginiais stogais. Pastatai buvo gotikinio raudonų plytų mūro. 18 a. rūmų sienos viduje buvo aptaisytos odiniais ir austiniais apmušalais, būta renesansinių koklinių krosnių, židinių, marmurinių stalų. Ansamblį supo 25 ha mišraus planavimo parkas. 18 a. pirmoje pusėje pilyje šeimininkaujant Olendskiams nugriauta vakarinė siena (kiemas tapo pusiau uždaras). Pilį paveldėjus S. Kaisarovai 1856–77 jos rūpesčiu rekonstruota pilis (pagal architekto C. L. Anichini projektą) įgijo neogotikos elementų. Prie šiaurinio korpuso vakarinio galo pristatyta bizantiškojo stiliaus formų cerkvė, lygiagrečiai šiauriniam korpusui pastatytas neogotikinis ūkinis pastatas su bokšteliais kampuose. Kurį laiką pilis priklausė švedų kilmės dvarininkams Vachseliams, nuo 1875 – portugalo de Faria e Castro giminei. Šeimininkams prasiskolinus 1934 pilis atiteko Lietuvos bankui. 1936 pilis pradėta restauruoti, 1939 nugriauta cerkvė. 1944 naciai susprogdino pilies didįjį bokštą, per sprogimą sugriuvo ir pietinio korpuso didžioji dalis. Po II pasaulinio karo čia veikė mokykla. 1968 pagal architektų S. Čerškutės ir V. Jurkšto projektą atstatytas pietinis korpusas, suremontuoti kiti korpusai; pritaikyta mokyklai. Didžiajame bokšte įrengta apžvalgos aikštelė.
L: S. Pinkus Raudonės pilis 1971.
2539
Istorija
1337 Vokiečių ordinas tarp Veliuonos ir Raudonės pastatė Bajerburgo pilį, apie 1343 dabartinės Raudonės pilies vietoje – antrąją Bajerburgo pilį (1384 lietuvių sugriauta). Iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto gavęs Raudonės dvarą 16 a. pabaigoje Krišpinas Kiršenšteinas pastatė privačią pilį – rezidenciją. 1636 paminėta Raudonės koplyčia. 18 a. pilis atiteko Olendskiams. Sudegė. 18 a. pabaigoje Raudonė atiteko P. Zubovui. 1812 pilis vėl degė. 20 a. pradžioje–1950 Raudonė buvo valsčiaus centras. Per I pasaulinį karą pilį nusiaubė Vokietijos kariuomenė. 1923 dvare įrengta spirito varykla, 1924 – malūnas. 1931–36 kūrėsi Raudonės miestelis, jame gyveno dvaro tarnautojai, kumečiai ir amatininkai. 1932 pastatyta bažnyčia, įkurta parapija.
Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia (pastatyta 1932) Raudonėje
1941 antroje pusėje į vakarus ir šiaurės vakarus nuo miestelio nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu nužudyti Raudonės žydai. 1940–41 ir 1944–53 sovietų valdžia ištrėmė 9 Raudonės gyventojus. SSRS okupacijos metais Raudonė buvo apylinkės centras ir kolūkio centrinė gyvenvietė. 1998 patvirtintas Raudonės herbas.
1801 buvo 83, 1859 – 114, 1923 – 215, 1959 – 643, 1970 – 613, 1979 – 673, 1989 – 728, 2001 – 716, 2011 – 510 gyventojų.