raudonieji

raudoneji, radikali politinė grupuotė ar srovė, veikusi 1861–64 Lenkijoje ir Lietuvoje. Pradėjo telktis 1856–60, galutinai susiformavo per 1861 patriotines religines manifestacijas. Kitaip negu legalių ir taikių priemonių šalininkai baltieji, raudonieji nuo pat pradžių buvo ginkluotos kovos šalininkai, daug reikšmės skyrė socialiniam ir žemės klausimui. Nuo 1863 04 raudonųjų agitatorių grupės (vadinamieji miško žmonės) veikė tarp valstiečių. Raudonųjų būrelius suvienijo 1861 10 Varšuvoje susikūręs Miesto komitetas, 1862 05 ar 06 pertvarkytas į Nacionalinį centro komitetą. Tuo metu raudonųjų grupuotėje išsiskyrė kairysis ir dešinysis sparnas. Dešiniojo sparno veikėjai (A. Gilleris, O. Awejde, L. Mierosławskis) pabrėžė bendradarbiavimo su baltaisiais ir visų visuomenės sluoksnių solidarumo būtinybę, atidėliojo sukilimo pradžią, valstiečių klausimą ketino spręsti perduodami jiems žemės išsimokėtinai. Kairiojo sparno atstovai (Z. Sierakauskas, Z. Padlewskis, J. Dąbrowskis, S. Bobrowskis, B. Szwarce) skelbė radikalią baudžiavos panaikinimo ir bendradarbiavimo su rusų revoliucionieriais programą, pripažino (kitaip negu dešinieji, t. p. ir baltieji) lietuvių ir kitų buvusios Abiejų Tautų Respublikos tautų teisę atsiskirti nuo Lenkijos. Kairiųjų veikiamas Nacionalinis centro komitetas nutarė pradėti sukilimą 1863 01 22. Tą dieną paskelbtu manifestu reikalauta atkurti Abiejų Tautų Respubliką 1772 sienomis, valstiečiams žadėta žemė, Nacionalinis centro komitetas pertvarkytas į Laikinąją tautinę vyriausybę. Raudonieji vyravo vyriausybėje iki 1863 pavasario, vėliau dėl įtakos varžėsi su baltaisiais. Sukilimo pabaigoje kai kuriuos raudonųjų programos reikalavimus bandė įgyvendinti sukilimo diktatorius R. Trauguttas. Raudonųjų vadovai dalyvavo partizaniniame kare, sukilimui pralaimėjus emigravę raudonųjų veikėjai veikė demokratinėse organizacijose (A. Gilleris), kai kurie perėmė revoliucinių veiksmų programą (pvz., J. Dąbrowskis 1871 buvo vienas Paryžiaus komunos veikėjų). Raudonųjų, ypač jų kairysis sparnas, turėjo įtakos ir Lietuvoje – čia veikė K. Kalinauskas, Z. Sierakauskas, L. Zwierzdowskis ir kiti.