Raudonieji urvai

Raudoneji urva (Červoni pečery), Kyzýl Kobà, Kizl Kobà (Krymo tot. kalba Qızıl Qoba), karstinis urvynas Ukrainoje, Krymo Autonominėje Respublikoje, Krymo kalnų Dolgorukio jailos masyve. Susidarę klintyse; 6 aukštai. Ilgis 21,52 km, amplitudė 275 m, plotas 64 000 m², tūris 270 000 m³. Urvyną sudaro 4 urvai: Raudonasis (2 angos – Charanlych Koba ir Ijel Koba), Romaška, Golubinaja ir Grifonas. Žemutiniu aukštu teka požeminė Su Učchano upė (6 sifonai). Nuosekio metu jos vagoje susidaro daugiau kaip 70 laikinų ežerų. Yra kalcito darinių (stalaktitų, stalagmitų, urvų perlų). Žemutiniuose aukštuose oro vidutinė temperatūra 8–9 °C. Iš Raudonųjų urvų išteka Kyzyl Kobinkos upė.

Veisiasi 6 rūšių šikšnosparniai. 5 a. pr. Kr. prie Raudonųjų urvų buvo Kyzyl Kobinkos kultūros (veikė šventykla), 3–4 a. po Kr. – skitų gyvenvietė. Rasta 7–5 a. pr. Kr. aukotų gyvūnų kaulų, keramikos dirbinių, titnaginių įrankių, strėlių bronzinių antgalių, papuošalų. Veikia 500 m ilgio turistinė trasa.

Raudonieji urvai tiriami nuo 1914 (1973 tyrė Lietuvos speleologai). Gamtos paminklas nuo 1963.

1576