Raudonóji aikšt (rus. Красная площадь, Krasnaja ploščiad), centrinė Maskvos aikštė (su Maskvos kremliumi – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1990).
Architektūra
Istorijos muziejaus rūmai (tolumoje; 1881, architektas V. Šervudas, inžinierius A. Semionovas, 1986–97 rekonstruoti) ir pagrindinė universalinė parduotuvė (1893, architektai A. Pomerancevas, V. Šuchovas) Raudonojoje aištėje
Stačiakampio plano (apie 23 000 m2) aikštę iš vakarų riboja kremliaus siena su bokštais, iš rytų – pagrindinės universalinės parduotuvės pastatas (buvusios aukštutinės prekybos eilės, 1893, architektas A. Pomerancevas, inžinierius V. Šuchovas, rekonstruota 1953, 1985) ir Kazanės soboras (atstatytas 1993, architektas O. Žurinas), iš šiaurės – Istorijos muziejaus rūmai (1881, architektas V. Šervudas, inžinierius A. Semionovas, 1986–97 rekonstruoti), Prisikėlimo vartai su Iberijos koplyčia (abu atstatyti 1996, architektas O. Žurinas), iš pietų – Vasilijaus Palaimintojo cerkvė. Aikštės centrinėje dalyje, prie kremliaus sienos – V. Lenino mauzoliejus (1930, architektas A. Ščiusevas), priešais Vasilijaus Palaimintojo cerkvę stovi K. Minino ir D. Požarskio paminklas (1818, skulptorius I. Martosas), pietrytinėje jos pusėje – apskrita akmeninė pakyla (pirmą kartą paminėta 1547, rekonstruota 1786, architektas M. Kazakovas).
Istorija
Susiklostė 15 a. pabaigoje kaip prekybos aikštė. 16 a. pirmoje pusėje vadinta Švenčiausiosios Trejybės, po 1571 gaisro – Gaisro aikšte. 1516 prie kremliaus iškastas 36 m pločio ir 10–12 m gylio gynybinis griovys (neišliko), per jį nutiesti tiltai į kremlių. 1561 pergalei prieš Kazanės chanatą (1552) atminti pastatyta Vasilijaus Palaimintojo cerkvė, pergalę prieš lenkus ir lietuvius (1618) žymėjo 1625 pastatytas Kazanės soboras.
Aikštė rekonstruota 1786 (architektas G. A. D. Quarenghi) ir po 1812 gaisro (1815, architektas O. Bove). 1804 aikštė išgrįsta akmenimis. Sovietiniu laikotarpiu aikštė buvo svarbiausia reprezentacinė valstybės vieta. 1918–90 čia vykdavo Gegužės pirmosios, Spalio perversmo demonstracijos, kariniai paradai (1945 06 – Pergalės paradas); karinei technikai judėti kliudęs K. Minino ir D. Požarskio paminklas 1930 iš aikštės centro perkeltas prie Vasilijaus Palaimintojo cerkvės, 1931 nugriauti Prisikėlimo vartai, 1936 – Kazanės soboras.
1924 aikštėje pastatytame mauzoliejuje (iš pradžių mediniame, nuo 1930 – mūriniame) laikomi V. Lenino palaikai; 1953–61 čia buvo laikomi ir J. Stalino palaikai. Už mauzoliejaus esančioje kremliaus sienoje ir prie jos nuo 1917 buvo laidojami sovietiniai partiniai ir valstybės, t. p. kai kurie žymūs mokslo ir kultūros veikėjai. 1987 05 netoli aikštės nusileido lengvuoju lėktuvu skridęs vokiečių pilotas mėgėjas M. Rustas (po šio įvykio labai sustiprinta aikštės apsaugos zona).
Nuo 1995 aikštėje vėl rengiami kariniai paradai, aikštėje vyksta simfoninės ir roko muzikos koncertai. Nuo 2006 žiemą kasmet įrengiama 2800 m2 ploto čiuožykla.
2271