Raudonoji jūra

Raudonóji jra (arab. Bahḥr al‑Ahḥmar, hebr. Yam Suf), Indijos vandenyno dalis giliai įsiterpusi tarp Arabijos pusiasalio ir Afrikos, prie Egipto, Eritrėjos, Izraelio, Jemeno, Jordanijos, Saudo Arabijos, Sudano. Plotas 450 000 km². Ilgis apie 2250 km, didžiausias plotis apie 355 km, vidutinis plotis apie 280 kilometrų. Didžiausias gylis 2500 m, vidutinis gylis apie 490 m, vandens tūris 251 000 km³. Šiaurėje Sueco kanalas jungia su Viduržemio jūra, pietuose Bab al Mandebo sąsiauris – su Adeno įlanka (Arabijos jūra). Šiaurėje yra įlankų (Akabos įlanka, Sueco įlanka; jas skiria Sinajaus pusiasalis. Raudonosios jūros pietinėje dalyje daug salų (Dahlako salynas ir Farasano salynas; daugiausia koralinės). Į Raudonąją jūrą įteka tik laikinos upės po lietaus. Krantai mažai vingiuoti, sprūdiniai. Raudonoji jūra susiformavo Rytų Afrikos lūžių zonos šiaurinėje dalyje (rifte) tolstant Afrikos ir Arabijos tektoninėms plokštėms.

Raudonoji jūra

Raudonosios jūros rifų gyvūnija (Egiptas)

Klimatas sausas tropinis, veikiamas musoninių vėjų. Dažni dulkių rūkai, miražai. Vandens paviršiaus vidutinė temperatūra vasarą nuo 26 °C (šiaurėje) iki 30 °C (pietuose), žiemą – 19–26 °C. Druskingumas šiaurėje daugiau kaip 41,5 ‰ (didžiausias Pasauliniame vandenyne), pietuose 38–39 ‰. Vanduo labai skaidrus (matomumas iki 100 m). Paros potvynių ir atoslūgių amplitudė nuo 0,6 m (šiaurėje) iki 1 m (pietuose), centrinėje dalyje potvyniai nedideli. Srovės silpnos ir nepastovios, jas daugiausia lemia vėjas. Veisiasi daugiau kaip 1000 rūšių žuvys (apie 10 % endeminių), 44 rūšių rykliai, delfinai, diugoniai, jūriniai vėžliai. Augalija dėl didelio vandens druskingumo skurdi. Auga apie 200 rūšių koralai (išilgai kranto linijos driekiasi apie 2000 km; vyrauja raguotieji koralai Acropora ir Porites), dumbliai Frishodesnium erythreum. Raudonosios jūros dirbtinai gėlintas vanduo naudojamas ūkyje (Saudo Arabijoje veikia 20 gėlinimo įrenginių). Žvejyba, perlų rinkimas.

Didžiausi uostai: al Akaba (Jordanija), al Chudaida (Jemenas), Džida (Saudo Arabija), Elatas (Izraelis), Massava (Eritrėja), Port Sudanas (Sudanas), Suecas (Egiptas). Turizmas (giluminis nardymas). Didžiausi kurortai: Dahabas, al Ghurdaka, Šarm el Šeichas (Egiptas), Elatas (Izraelis).

Raudonoji jūra (Saudo Arabija)