Raudonõsios ármijos frãkcija (Rote Armee Fraktion), Vakarų Vokietijos kairiųjų radikalų teroristinė organizacija. Veikė 1968–98. Įkurta jaunų politinių aktyvistų Andreaso Baaderio, Gudrun Ensslin ir Ulrikeʼs Meinhof.
Tikslas – teroro aktais (organizacijos manymu, miesto partizanų veiksmais), nukreiptais prieš vadinamuosius imperializmo simbolius (pvz., Jungtinių Amerikos Valstijų karines bazes, prekybos ar pramonės institucijas), išprovokuoti valstybės plataus masto kovos su Raudonosios armijos frakcija ir platesniais kairiųjų radikalų sluoksniais kampaniją ir taip parodyti visuomenei, organizacijos manymu, tikrąjį, t. y. fašistinį, valstybės pobūdį, sugriauti mitą apie jos nepažeidžiamumą.
Ankstyvuoju veiklos laikotarpiu organizacijoje buvo apie 22 narius (dauguma jų iki 1972 buvo suimti; vėlesnės organizacijos narių kartos galėjo turėti iki 250 aktyvių narių). Savo veiklai Raudonosios armijos frakcija lėšų gaudavo plėšdama bankus, ji padeginėdavo ir sprogdindavo Vakarų Vokietijos bendrovių, Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės institucijų pastatus, pagrobdavo įtakingus politikus ir verslininkus. 20 a. 8 dešimtmečio viduryje išplėtojo veiklą ir už Vokietijos ribų (1975 užėmė Vakarų Vokietijos ambasadą Stokholme, 1976 organizacijos nariai dalyvavo palestiniečių surengtame Air France bendrovės lėktuvo užgrobime, incidentas baigėsi Izraelio specialiųjų dalinių organizuotu įkaitų išlaisvinimu Entebbės oro uoste). 1989–90 žlugus Rytų Vokietijos komunistiniam režimui sužinota, kad Raudonosios armijos frakciją rėmė Rytų Vokietijos slaptoji policijos tarnyba Stasi.
skelbimas Düsseldorfo traukinių stityje, žadantis atlygį už paramą suimant Raudonosios armijos frakcijos narius (1985 02)
20 a. pabaigoje Vidurio Rytų Europoje žlugus komunistinei sistemai Raudonosios armijos frakcija susilpnėjo (pirmiausiai ideologiškai), nors 1996 keletas tūkstančių organizacijos šalininkų surengė U. Meinhof (1976 nusižudė kalėjime) mirties metinių minėjimą. 1998 Raudonosios armijos frakcija oficialiai paskelbė nutraukianti veiklą.