Raudonjų añtakių sukilmas (17–27 po Kr.), Kinijos gyventojų sukilimas. Pavadinimas kilo iš sukilėlių skiriamųjų ženklų – raudonai išdažytų antakių.
1 a. pr. Kr. pabaigoje–1 a. po Kr. pradžioje Kinijoje kilo agrarinė krizė, kurios Vakarų Hanų dinastija nepajėgė įveikti. Šalyje prasidėjo neramumai ir maištai, kurie Šandongo provincijoje 17 po Kr. peraugo į masinį sukilimą. 21 po Kr. sukilėliai sumušė vyriausybės kariuomenę (apie 100 000 žmonių) ir priartėjo prie imperijos sostinės Čangano. 23 po Kr. pavieniui veikę sukilėlių būriai, vadovaujami Liu Siuano, sukilėlių paskelbto imperatoriumi, užėmė sostinę ir nuvertė imperatorių Vang Mangą; Vakarų Hanų dinastija žlugo.
Kiti sukilėliai Liu Siuaną atsisakė pripažinti imperatoriumi ir kariavo toliau. 25 jie sumušė Liu Siuano kariuomenę, užėmė Čanganą ir imperatoriumi paskelbė savo kandidatą. Sukilėlių tarpusavio vaidai juos nusilpino. 27 prie Luojango Hanų dinastijos atstovo Liu Siu (25 pasiskelbusio imperatoriumi) kariuomenė galutinai sumušė raudonuosius antakius ir paėmė valdžią; Kinijoje įsigalėjo Rytų Hanų dinastija.