raudonùkė, ūminė infekcinė liga. Dar vadinama vokiškaisiais tymais, trečiadieniais tymais. Būdinga limfmazgių padidėjimas ir odos bėrimas.
kiekvieną raudonukės viruso dalelę sudaro RNR branduolys, apsuptas baltyminės kapsidės ir lipoproteininio apvalkalo (3D vaizdas)
Dažniausiai serga 2–6 metų vaikai, kartais – kūdikiai ir suaugusieji. Sukelia raudonukės virusai – rubivirusai. Užsikrečiama nuo ligonio arba ligos sukėlėjo nešiotojo, kuriam kalbant, čiaudint, kosint ligos sukėlėjų patenka į sveiko žmogaus kvėpavimo takus. Ligonis gali užkrėsti aplinkinius apie 1 savaitę iki išbėrimo ir mažiausiai 4 dienas po išbėrimo. Nėščioji, serganti raudonuke, ypač pirmaisiais nėštumo mėnesiais, gali apkrėsti vaisių (jam atsiranda įgimta raudonukė). Inkubacijos laikotarpis 11–24 dienų. Padidėja pakaušio (už ausų ir sprando srityje), užpakaliniai kaklo limfmazgiai, šiek tiek pakyla temperatūra, atsiranda sloga, kosulys, akių junginės uždegimas (konjunktyvitas). Po 1–2 dienų veidą, rankas, kojas, liemenį, sėdmenis išberia šviesiai rausvomis nesusiliejančiomis dėmelėmis; bėrimas išplinta per keletą valandų. Smulkių raudonų bėrimo elementų atsiranda ir ant minkštojo gomurio gleivinės. Bėrimai išnyksta po 2–3 dienų.
Komplikacijos (artritas, encefalitas, hemoraginis odos bėrimas) labai retos. Raudonukė pavojinga nėščiajai: užsikrėtęs vaisius gali žūti arba gimti su sklaidos trūkumais, apsigimimais.
Specifinio gydymo nėra, taikomas simptominis gydymas. Ligonis yra izoliuojamas 7 dienas nuo bėrimo pradžios. Pagrindinė ir vienintelė veiksminga raudonukės profilaktikos priemonė yra skiepai. Skiepijama MMR (tymų, parotitinės infekcijos ir raudonukės) vakcina pagal vaikų profilaktinių skiepų kalendorių. Pagrindinis skiepijimų nuo raudonukės tikslas – padėti išvengti įgimtos raudonukės, t. y. iki minimumo sumažinti raudonukės viruso plitimą tarp gyventojų, taip apsaugant nėščias moteris nuo užsikrėtimo.
1955
-vokiškieji tymai; -trečiadieniai tymai