raugerškis

paprastojo raugerškio žiedai

raugeškis (Berberis), raugerškinių (Berberidaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 500 rūšių. Raugerškis paplitęs Europoje, Šiaurės Afrikoje, Azijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Lapus metantis arba visžalis krūmas, dažniausia su dygliuotomis šakomis. Lapai paprastieji, pražanginiai. Žiedai susitelkę į kekes, po kelis arba pavieniai lapų pažastyse. Žiedai trinariai. Taurėlapiai 6, retai 3 arba 9, dažniausiai geltoni. Vainiklapiai 6, geltoni, kartais oranžinio atspalvio. Žydi gegužės–birželio mėnesiais. Vaisius – raudona, kartais mėlyna arba beveik juoda, dažniausia ritiniška, rečiau rutuliška uoga. Prinoksta rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. Uogose yra 2,4–6,5 % organinių rūgščių, cukrų, apie 1 % pektinų, apie 100 mg% askorbo rūgšties, vitaminų P, K, raugų ir mineralinių medžiagų. Daugelio rūšių raugerškiai auginami dekoratyviniuose želdynuose pavieniui ar grupėmis, iš jų sodinamos gyvatvorės.

Dažniausiai auginamas balzganasis raugerškis (Berberis glaucocarpa), kanadinis raugerškis (Berberis canadensis), raukšlėtalapis raugerškis (Berberis julianae), Thunbergo raugerškis (Berberis thunbergii). Paprastasis raugerškis (Berberis vulgaris) – vaistinis ir uoginis augalas. Šiuolaikinėje ir liaudies medicinoje dažniausiai naudojama šaknų žievė. Uogos valgomos šviežios, iš jų spaudžiamos sultys. Džiovintos uogos naudojamos prieskoniams. Dėl uogų Azijos pietvakariuose auginamas plantacijose. Išvesta besėklių veislių. Lietuvoje 1 savaiminė rūšis – paprastasis raugerškis. Apyretis, aptinkamas pamiškėse, šlaituose, miškų aikštelėse, karbonatų turinčiame dirvožemyje. Želdynuose auginama daugiau kaip 10 rūšių. Dažniausiai auginamas Thunbergo raugerškis.

paprastojo raugerškio vaisiai

raugerškis rudenį

849