raugniai augala, tandiniai augala, augalai, gaminantys ir įvairiose dalyse sukaupiantys daug raugų (taninų). Rauginiais augalais paprastai laikomi tokie, kurie tam tikrose dalyse raugų sukaupia 5 % arba daugiau. Pasaulyje priskaičiuojama daugiau kaip 200 rūšių pramonės mastu naudojamų ir apie 1000 rūšių daug raugų sukaupiančių, bet raugams gauti ribotai naudojamų arba nenaudojamų rauginių augalų. Raugai kaupiasi augalų šaknyse ir šakniastiebiuose (pvz., miškinės sidabražolės, paprastosios gyvatžolės), žievėje (pvz., paprastojo ąžuolo, paprastosios eglės, daugelio rūšių gluosnių), lapuose ir stiebuose (pvz., pelkinės vingiorykštės, miltinės meškauogės, daugelio rūšių rūgčių), vaisiuose (pvz., paprastojo granatmedžio, plaukuotojo viršūklio), medienoje (pvz., paprastojo ąžuolo). Daugiausia raugų kaupiasi plaukuotųjų viršūklių vaisiuose (30–40 %), gluosnių ir karklų (6–20 %), eglių (7–12 %) žievėje, rauginių akonogonų (25–30 %), miškinių sidabražolių (iki 30 %), paprastųjų gyvatžolių (15–25 %) šakniastiebiuose, pelkinių vingiorykščių (9–15 %) žolėje, miltinių meškauogių (10–25 %) lapuose. Iš kai kurių rauginių augalų gaunami natūralūs dažai. Daugelio rūšių rauginių augalų dėl kaupiamų raugų naudojami farmacijos, kosmetikos pramonėje. Lietuvoje savaime auga apie 50 rūšių rauginių augalų. Kaip rauginiai augalai buvo bandomi introdukuoti tianšaninės rūgštynės, rauginiai ir skėstašakiai akonogonai.
849