Raugų Žemėpatis

Raug Žempatis, lietuvių dievas. Mini (Rauguzemapati) J. Łasickis. Priskiria jį prie namų dievų, esą vadinamų Numėjais (Numeias). Nurodo, kad Raugų Žemėpačiui skiriamas pirmasis alaus ar midaus, pasemto iš statinės, gurkšnis (vadinamas Nulaidimos). Pirmasis išgerti turįs šeimos tėvas, jei jo nėra – šeimos motina. Vardas Raugų Žemėpatis kildintinas iš žodžių raugas ir pats, t. y. – raugo viešpats, valdovas. J. Łasickis rašo, kad deivei Matergabijai (Matergabiae; ji t. p. priskiriama prie namų dievų) aukojamas duonos kepalėlis (vadinamas Taswirzis), kuris pirmiausia išimamas iš duonkubilio ir pažymėtas šaunamas į krosnį. Iškepusį jį valgo tik šeimos tėvas arba jo pati. A. J. Greimo nuomone, Raugų Žemėpatis ir Matergabija galėjo būti garbinami kaip alaus ir duonos rūgimą globojantys dievai. Jo teigimu, šio garbinimo reliktų yra lietuvių vestuvių papročiuose (taip vadinama marčios rūgštis, kuri į naujus namus atgabenama duonos ir alaus pavidalu). M. Strijkovskis rašo, kad lietuviai ir žemaičiai garbino rūgščių ir raugintų patiekalų dievą Rūgutį (Ruguczis). Jam aukodavo raibas vištytes. M. Pretorijaus teigimu, prūsai tikėjo, jog kiekvienas daiktas turi savo dievą, kuriam valdant kas nors vyksta, auga arba žūva. Raugupatis (Raugupatis) padedąs alui ir tešlai rūgti. Raugų Žemėpatis yra artimas arba sutampa su M. Strijkovskio minimu Rūgučiu ir M. Pretorijaus aprašytu Raugupačiu.