raukšljimasis (geologijoje), įvairių formų ir dydžių raukšlių susidarymas, kai vienas ar keli plokšti, horizontalūs nuosėdų ar uolienų sluoksniai plastiškai deformuojasi (išsilanksto arba susilanksto) veikiant gamtinėms jėgoms (endogeninėms arba egzogeninėms).
Plastiškai deformacijai pasiekus ribą sluoksniai lūžta, susidaro plyšiai (lūžiai). Raukšlėjimasis vyksta, kai: sluoksniuota storymė susilanksto ir sutrumpėja kryptingai spaudžiama tektoninių jėgų; uolienų sluoksniai išsilenkia dėl vienpusio tempimo arba spaudimo lūžio vietoje; tektoninėse zonose esantys sluoksniai išsilenkia dėl šlyties deformacijos; tankėjančios jaunesnės viršutinio sluoksnio uolienos apgula senesnes apvalias struktūras (rifus ar kupolus) ir išsilanksto; besiklostančių minkštų nestabilių nuosėdų sluoksniai išsilanksto dėl nuošliaužų, sutankėjimo, staigiai išgaravus vandeniui; besiskverbiantys į paviršių magminiai kūnai (intruzijos) išlanksto ir suraukšlėja aplinkines uolienas; susiraukšlėja tarp kietų uolienų spaudžiamas arba išspaudžiamas plastiškas sluoksnis (pvz., druskos, molio). Dėl plastiško tekėjimo susiraukšlėja magma ir ledas.
susiraukšlėjusios nuosėdinės uolienos (Niufaundlandas, Kanada)
Skiriami keli raukšlėjimosi būdai: fleksūrinis slysmas – kiekvienas lenkiamos sluoksniuotos storymės sluoksnis lygiagrečiai pasislenka, o sluoksnio storis išlieka nepakitęs (būdinga nuosėdinėms uolienoms); sulenkimas (susegimas) – sluoksniai susilanksto kintant jų storiui, dažniausiai suplonėja raukšlės sparnai ir sustorėja keteros arba įdubos (tai yra būdinga visų tipų uolienoms); masės perskirstymas – raukšlėjantis didesnės įtampos (suspaudimo) vietoje ištirpinta uolienos dalis pernešama į mažesnės įtampos vietą (tai yra būdinga metamorfinėms uolienoms ir migmatitams). Uolienos būna susiraukšlėjusios į pavienes, labai smulkias ar stambias raukšles arba raukšlių juostas. Stambios raukšlių juostos yra būdingos orogeninėms (raukšlėtosioms) sritims litosferinių plokščių pakraščiuose ir susidūrimo vietose.
2276