raũkšlės, vientisų, plokščių Žemės plutos sluoksnių banguoti išsilankstymai ar susilankstymai (plikatyvinės dislokacijos). Pagrindiniai raukšlės elementai: sparnai, skliautai (keteros) išgaubtose arba įdubos įgaubtose raukšlėse, ašys, ašių plokštumos, lankstai (šarnyrai), lankstų kryptis ir pasvirimo kampas, kampai tarp raukšlės sparnų, perlinkimo taškai, raukšlės ilgis (raukšlės ašių tąsa horizontalioje plokštumoje), plotis (atstumas tarp skliautų arba įdubų), aukštis (atstumas nuo keteros arba įdubos iki perlinkimo taško).
Skiriami pagrindiniai raukšlių tipai: antiklinos – išgaubtos raukšlės, kurių centre matomi seniausi geologiniai sluoksniai; sinklinos – įgaubtos raukšlės, kurių centre jauniausi sluoksniai; kupolai – apvalios raukšlės, kurių sluoksniai nuo centrinio taško leidžiasi visomis kryptimis vienodai; baseinai – apvalios raukšlės, kurių sluoksniai gilėja į centrą visomis kryptimis vienodai; monoklinos – išlenktas vienas raukšlės sparnas; pjūklinės raukšlės – kampuotos, su tiesiais sparnais ir aštriomis keteromis; paguldytos raukšlės – kurių ašinė plokštuma horizontali arba su horizontu sudaro mažą kampą, o vienas sparnas apverstas; ptigmatitinės raukšlės – chaotiškos, sutrūkinėjusios, nevienodo dydžio, susidarančios nuosėdinių uolienų nuošliaužose, migmatituose ir šalia plyšių (lūžių); parazitinės raukšlės – mažos antrinės raukšlelės didelių raukšlių sparnuose, dažniausiai susidarančios kur kas plonesniame nei aplinkiniai sluoksnyje; konsedimentacinės raukšlės – plastiško tekėjimo, susidarančios klostantis dar nesutvirtėjusioms nuosėdoms; disharmoninės raukšlės – kai kiekvienas sluoksnis storymėje susiraukšlėjęs į skirtingo pločio ir aukščio raukšles.
raukšlės
svarbiausi raukšlės elementai (schema): 1 – ašis, 2 – skliautas, 3 – ašies plokštuma, 4 – lankstas, 5 – sparnas, 6 – įduba, 7 – perlinkimo taškas
2276