raukšltoji srits, judrioji Žemės plutos juosta žemyninės ir vandenyninės litosferos plokščių sandūroje arba riftų susidarymo ir žemyninės plokštės skilimo vietose. Ilgainiui šioje juostoje, giliavandenių jūrų, vėliau salų lankų bei negilių jūrų sąlygomis kaupiasi nuosėdinės ir vulkaninės storymės. Po kalnodaros vyksta tektoninės deformacijos, regioninis metamorfizmas ir granitizacija. Raukšlėtųjų sričių dariniai virsta užstumtiniais raukšlėkalniais su stora žemynine pluta, kuriuos skiria tarpukalnių ir juosia priekalnių įlinkiai. Raukšlėtųjų sričių ilgis siekia dešimtis tūkstančių kilometrų, plotis – nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių kilometrų. Per paskutinius 1,6 mlrd. m. susiformavo penkios pagrindinės raukšlėtosios sritys: Ramiojo vandenyno, Viduržemio jūros, Uralo-Mongolijos (Uralo-Mongolijos-Ochotsko), Atlanto ir Arkties.
1417