raupsa, lėtinė infekcinė liga. Pažeidžia odą, gleivines, periferinę nervų sistemą, limfmazgius ir vidaus organus. Paplitę Pietryčių Azijoje, Pietų Amerikoje (Brazilijoje), Afrikoje. Sukelia raupsų mikobakterija (Mycobacterium leprae).
Užsikrečiama nuo sergančiojo tik ilgai ir intymiai su juo bendraujant. Užkratas patenka pro nosies, burnos gleivinę, pažeistą odą. Inkubacijos laikotarpis 4–6 metai, kartais 10–20 metų. Susirgęs ligonis jaučia silpnumą, netenka apetito, kartais karščiuoja. Raupsai trunka daugelį metų, dažnai paūmėja. Skiriamos kelios raupsų klinikinės formos. Sergant mazgine forma nosies ir burnos gleivinėje atsiranda rausvų pabrinkusių dėmių, vėliau jų vietoje susidaro 0,5–1,5 cm skersmens gelsvi mazgai. Ant veido jie susilieja, iškrinta antakiai ir blakstienos, pastorėja lūpos, paplatėja nosis. Mazgams yrant atsiveria opos. Svarbiausi gumbelinės formos požymiai: ant odos atsiranda gumbelių, išsidėsčiusių monetos dydžio židiniais, taip pat balkšvų dėmių, pūslių, opų. Sergant dėmėtąja forma ant odos atsiranda raudonų dėmių, vėliau – mazgų, pūslių ir opų.
raupsų mikobakterija
Sergant bet kuria raupsų forma pažeidžiami nervų kamienai, ties jais susidaro nejautrių temperatūrai ir skausmui židinių, nuslenka plaukai. Ligoniai izoliuojami leprozoriume ir gydomi sulfanilamidais, antibiotikais ir kitais vaistais 2–3 metus.
-lepra
1955