Ravensburg (Rãvensburgas), miestas Vokietijos pietuose, Badeno‑Viurtembergo žemėje, Priešalpiuose, į šiaurę nuo Bodeno ežero.
50 900 gyventojų (2019).
Ravensburgas įsikūręs prie Schusseno upės (teka į Bodeno ežerą).
Per Ravensburgą eina Stuttgarto–Ulmo–Friedrichshafeno geležinkelis ir plentas.
Pramonės mašinų, tiksliųjų prietaisų gamyba, metalo ir medienos apdirbimo, elektrotechnikos, tekstilės, poligrafijos, popieriaus, maisto (malimo, konditerijos, pieno) pramonė. Ravensburgo apylinkėse auginami vaismedžiai, apyniai, veisiami pieniniai galvijai. Turizmas.
Badeno‑Viurtembergo aukštoji mokykla (įkurta 1978), Viurtembergo administravimo ir ekonomikos akademijos (Stuttgarte) skyrius. Hohenheimo universiteto (Stuttgarte) žemės ūkio bandymų stotis, Tübingeno universiteto Astronomijos instituto skyrius.
Muziejai, tarp jų – Ravensburgo, Humpis‑Quartier kultūros istorijos, Ravensburgo leidyklų; Ravensburgo miesto galerija, kitos galerijos. Kasmetinės šventės: Rutenfest (vasaros pradžioje), Oberschwabenschau (spalio mėn.).
Architektūra
namai Marijos aikštėje (Marienplatz) Ravensburge
Bažnyčios – buvusi karmelitų bazilika (1349, rekonstruota 1437), Šv. Jodoko (1385), Aukštutinė (14 a., vitražai, 1515); špitolės koplyčia (1498). Išliko miesto sienų su bokštais ir vartais fragmentų (14 a.), gotikinė rotušė (15 a. pradžia, rekonstruota 1876), svarstyklių namai (1498).
Istorija
Dabartinio Ravensburgo vietoje žmonių gyventa nuo 2000 prieš Kristų. Rašytiniuose šaltiniuose miestas pirmą kartą paminėtas 1088, čia stovėjusi pilis buvo Velfų giminės svarbiausia rezidencija. Iš Velfų Ravensburgą 1191 nupirko Štaufenų dinastijos imperatorius Frydrichas I Barbarosa.
Štaufenams išmirus Ravensburgas 1276 tapo imperijos laisvuoju miestu. 14–16 a. klestėjo iš prekybos linais, Čekijos geležies rūda, Viduržemio jūros šalių vynu.
Smuko po Trisdešimties metų karo (1618–48), mieste labai sumažėjo gyventojų. Vėliau miestą pariteto pagrindais valdė katalikai ir protestantai, kartais buvo renkami du merai (katalikas ir protestantas).
1810–1918 priklausė Viurtembergo karalystei. Sparčiau plėtėsi 1847 nutiesus Ulmo–Friedrichshafeno geležinkelį. 20 a. 8 dešimtmetyje labai išsiplėtė prijungus keletą gretimų miestelių.
2271