Rawa Mazowiecka (Mazòvijos Ravà), miestas Lenkijos vidurinėje dalyje, Lodzės vaivadijoje, į rytus nuo Lodzės; apskrities centras.

17 200 gyventojų (2020). Įsikūrusi prie Rawkos ir Rylkos upių santakos (Vyslos baseinas). Per Rawa Mazowiecka eina Varšuvos–Katowicų plentas; plentas į Lodzę. Lodzės laisvosios ekonominės zonos padalinys. Maisto (mėsos, pieno), siuvimo, avalynės pramonė, tiksliųjų matavimo, sukirpimo ir kitų prietaisų, mėsos pramonės mašinų ir įrenginių gamyba, plastikų perdirbimas. Turizmas (yra Rogówo–Biała Rawskos siaurojo geležinkelio stotis). Rawos krašto muziejus.

Architektūra

Gotikinė kunigaikščių pilis (14 a. antra pusė, rekonstruota 1509–19, 1955–76), katalikų Šventosios Dvasios bažnyčia (16 a., rekonstruota 1826, dabar evangelikų), buvusios jėzuitų kolegijos (1630–42) su Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia (1693–1730, interjeras, barokinis fasadas, 18 a. vidurys, klasicistinė varpinė, 1824), pasionistų vienuolyno su barokine Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (1790) ansamblis. Klasicistinė rotušė (1822–24, architektas B. Witkowskis), Senosios skerdyklos pastatas (apie 1820–30).

Istorija

Pirmą kartą paminėta 1228. 1321 gavo miesto teises. 14 a. kaštelionijos centras, nuo 1321 kunigaikštystės sostinė, nuo 1462 – vaivadijos centras. 15 a. vienas turtingiausių Lenkijos miestų. Nuo 1496 čia rinkdavosi žemės seimeliai. Nuo 1562 Rawos pilyje buvo saugomas vadinamasis kvartos iždas, skirtas kariuomenei išlaikyti. Nuo 1622 veikė jėzuitų kolegija. 17 a. viduryje miestas užimtas ir sugriautas Švedijos kariuomenės, smuktelėjo.

Po Abiejų Tautų Respublikos III padalijimo 1795 atiteko Prūsijos karalystei, 1807–15 priklausė Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 – Rusijai (Lenkijos karalystei). 19 a. gerokai išsiplėtė, veikė tekstilės įmonių, nutiestas geležinkelis. 1863–64 Rawa Mazowiecka apylinkėse vyko sukilėlių ir Rusijos kariuomenės mūšiai.

Per I pasaulinį karą 1914–15 Rawa Mazowiecka, kuri 9 mėn. buvo fronto linijoje, beveik visa sugriauta. Tarpukariu atstatyta. Per II pasaulinį karą 1941–42 buvo getas (apie 4000 žydų naciai išvežė į Treblinkos koncentracijos stovyklą); vėl sugriauta apie 80 % miesto pastatų. 1807–1975 ir nuo 1999 – apskrities centras.

2271

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką