raženos, laukai arba dirvos po varpinių ir ankštinių javų, aliejinių augalų (rapsų, rapsukų), vienamečių ir daugiamečių pašarinių žolių ir kitų augalų pjūties su stiebų (stagarų) likučiais.
Neįdirbtos ražienos yra piktžolių daigynai. Juose piktžolės tęsia vegetaciją, šaknimis kaupia maisto medžiagų atsargas, subrandina ir išbarsto sėklas dirvoje. Javus pjaunant kombainais į dirvą išbyra daug piktžolių sėklų. Ražienose plinta kenkėjai ir ligos. Ražienos skutamos. Skutimas naikina piktžoles, ligų ir kenkėjų sukėlėjus, taupo drėgmę. Nuėmus derlių ražienos įdirbamos kuo anksčiau. Dirva po žieminių javų ir rapsų būna labiau sukritusi, nupjautų augalų šaknys – apmirusios, beirstančios, piktžolių – nespėjusios įsišaknyti ir sudaryti velėną. Įdirbama dirva gerai subyra, trupa. Vėliau, ypač sausą vasarą, dirva greitai išdžiūsta ir sukietėja, skusti jos neįmanoma, ariant grumstai nesubyra.
šparaginių pupelių ražienos