Razino sukilimas

Rãzino sukilmas, Rãzino valstiẽčių kãras, 1670–71 Rusijos valstiečių, kazokų, miestų neturtingų gyventojų, Pavolgio tautų (čiuvašų, marių, mordvių, totorių) sukilimas. Kilo dėl baudžiavos stiprėjimo Vidurio Rusijoje ir jos įvedimo valstybės pietuose ir pietryčiuose. Vadai S. Razinas, V. Usas, F. Šeludiakas. Sukilimas išaugo iš Dono kazokų rinktinės, vadovaujamos S. Razino, žygio prie Volgos. S. Razinas ir jo šalininkai siuntinėjo laiškus, kuriuose ragino pasitarnauti carui, sumušti bojarinus, dvarininkus, vaivadas ir prekybininkus už išdavystę, žadėjo juodiesiems žmonėms suteikti laisvę. Pasklidę gandai, kad tarp sukilėlių yra caraitis Aleksejus (iš tiesų buvo miręs) ir patriarchas Nikonas (iš tiesų buvo tremtyje) kėlė sukilimo teisėtumo regimybę. Prie sukilusių kazokų prisidėjo pabėgusių valstiečių, Pavolgio miestų gyventojų ir šaulių. Svarbiausia jėga buvo kazokai. Sukilėliai žudė dvarininkus, vaivadas ir jų pareigūnus, steigė kazokų savivaldą atitinkančias savo valdžios institucijas – rinko miestiečių ir valstiečių vyresniuosius, atamanus, esaūlus, šimtininkus. 1670 05 kazokai užėmė Caricyną (dabar Volgogradas), 1670 07 − Astrachanę; čia sudarė vyriausybę. 1670 08 S. Razino kariuomenė (apie 10 000 žm.) iš Caricyno pajudėjo aukštyn Volga Maskvos link, be mūšio užėmė Saratovą ir Samarą, 1670 09 apsiautė Simbirską (dabar Uljanovskas). 1670 rudenį sukilėliai užėmė Žemutinį Pavolgį. Sukilimui slopinti vyriausybė sutelkė didelę kariuomenę (apie 32 000 žm.), kuriai vadovavo kunigaikštis J. Dolgorukovas ir vaivada J. Bariatinskis. Išsklaidę savo jėgas 1670 10 sukilėliai pralaimėjo prie Arzamaso, Žemutinio Naugardo, Simbirsko. 10 14 sunkiai sužeistas S. Razinas buvo išvežtas prie Dono. Sukilimas persimetė į Užvolgį. Nuo spalio antros pusės sukilėliai daugiausia gynėsi. 1670 10−1671 01 jie neteko daugumos Pavolgio miestų. 1671 04 S. Razinas kazokų vyresnybės suimtas ir 06 16 Maskvoje ketvirčiuotas. 1671 12 07 vaivados I. Miloslavskio kariuomenė užėmė paskutinę sukilėlių atramą − Astrachanę.

Kaip ir dauguma to laikotarpio sukilimų, Razino sukilimas buvo stichiškas, jėgos išsklaidytos, veiksmai vietinės reikšmės. Po sukilimo caro valdžia stiprino žemės feodalinę nuosavybę, baudžiava plito toliau į pietus.