reabilitãcija (lot. rehabilitatio – atgavimas, atkūrimas), valstybės oficialus pripažinimas, kad asmuo be pagrindo buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nuteistas ir nubaustas, bei teisių, gero vardo jam grąžinimas, patirtos žalos atlyginimas. Asmuo gali būti reabilituotas bet kurioje baudžiamojo proceso stadijoje ar priimant teisme išteisinamąjį nuosprendį. Reabilituojamas ir asmuo, atlikęs bausmę, taip pat miręs asmuo, kurio atžvilgiu vykdytas neteisėtas baudžiamasis persekiojimas. Po reabilitacijos paskelbimo asmuo įgyja teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo patirta turtinė žala. Reabilituotajam gali būti atlyginta už prarastą darbo užmokestį, pensiją, kitas pajamas, konfiskuotą turtą, baudas ir procesines išlaidas, išieškotas vykdant teismo sprendimą, sumas, jo sumokėtas už teisinę pagalbą ir kitas išlaidas. Reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo gali pateikti ir reabilituotojo teisinis atstovas. Dėl atlyginimo už patirtą moralinę žalą reabilituotas asmuo gali kreiptis į teismą su ieškinio pareiškimu. Jei pranešimai apie reabilituoto asmens sulaikymą, kardomąjį kalinimą, laikiną nušalinimą nuo pareigų ar kitas jam taikytas neteisėtas priemones buvo paskelbti spaudoje ar kitose žiniasklaidos priemonėse, reabilituotojo reikalavimu, o jam mirus – jo artimųjų ar teismo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno rašytiniu nurodymu atitinkamose žiniasklaidos priemonėse turi būti paskelbta apie asmens reabilitaciją.
LIETUVOJE asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatyme (1990, nauja redakcija 2008) nustatyta, kad gyventojai, kurie buvo Lietuvoje ar už jos ribų represinių institucijų nuteisti ar įkalinti ne teismo tvarka arba kurių laisvė buvo kitaip apribota už pasipriešinimą agresijai ir okupaciniams režimams, yra nekalti valstybei ir atkuriamos visos jų pilietinės teisės. Reabilitacija netaikoma asmenims, dalyvavusiems darant genocido nusikaltimus, taip pat beginklių civilių žmonių žudynėse ir kankinimuose. Reabilituotiems asmenims atitinkamus pažymėjimus išduoda Aukščiausiasis Teismas (teisminių institucijų represuotiems asmenims), Generalinė prokuratūra (ne teismo tvarka represuotiems asmenims), Vidaus reikalų ministerija (ištremtiems asmenims). Pagal Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymą (2002), valstybė asmeniui atlygina žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo, teismo ar valstybės valdžios kitų institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) atlikimo. Asmuo gali kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, kardomojo kalinimo (suėmimo), sulaikymo, procesinių prievartos priemonių pritaikymo, administracinės nuobaudos, arešto paskyrimo, atlyginimo ne teismo tvarka ne vėliau kaip per 3 metus nuo to laikotarpio, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad tokie veiksmai neteisėti. Atlygintinas dydis dėl moralinės žalos ne teismo tvarka negali viršyti 1 500 eurų, išimtis – Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu nurodytas ar pagal Europos žmogaus teisių konvenciją (1953, Lietuvoje įsigaliojo 1995) šalių draugišku susitarimu nustatytas atlyginimo dydis, kuris gali būti didesnis. Pagal Baudžiamąjį kodeksą (2000, įsigaliojo 2003), baudžiamoji byla negali būti keliama, o iškelta turi būti nutraukiama mirusiajam, išskyrus atvejus, kai byla reikalinga jam reabilituoti.
reabilituotasis