reãkcija (re… + lot. actio – veiksmas), poltinė reãkcija, anksčiau buvusių visuomeninių santykių siekiantis judėjimas, jei esama santvarka laikoma pažangia. Jei santvarka laikoma atsilikusia, reakcinėmis vadinamos dėl jos išsaugojimo kovojančios politinės jėgos. Reakcinis požiūris nuo konservatoriško skiriasi radikalumu (nuosaikūs konservatoriai, siekiantys, kad visuomenės gyvenimo pakitimai būtų lėtesni, labiau pagrįsti įprastais senaisiais principais, dažniausiai nevadinami reakcionieriais).
Politikos srityje reakcijos samprata atsirado per 18 a. pabaigos Prancūzijos revoliuciją. Reakcionieriais vadinti revoliucijos iškeltai politinei programai prieštaraujantys veikėjai (pirmiausia monarchistai ir katalikų dvasininkai). 19 a. šiuo žodžiu vadinti feodalinę santvarką, agrarinę ekonomiką idealizavę žmonės, pasak kurių, aukščiausia politinė valdžia turi priklausyti paveldimam monarchui, visuomenės doros svarbiausias normas turi nustatyti Katalikų bažnyčia. Jie labiau vertino aristokratijos, menkino vidurinės ir darbininkų klasės reikšmę, nepritarė progreso idėjai, demokratijai ir parlamentinės valdžios principui. Vienu įtakingiausių tokių nuostatų teoretikų laikytas Savojos politikos filosofas ir diplomatas J. de Maistre’as. Reakcijos terminu politinius oponentus dažniausiai apibūdindavo kairieji politiniai veikėjai. Pagal jų požiūrį išskirtos ryškiausios 19 a. reakcinės epochos: Prancūzijoje – Burbonų valdžios atkūrimas po 1815 ir Karolio X (1824–30) valdymas, Vokietijoje – dešimtmetis po 1848–49 revoliucijų, Rusijoje – Nikolajaus I (1825–55) ir Aleksandro III (1881–94) valdymas. 20 a. reakcijos terminą ypač mėgo vartoti marksistai, reakcionieriais pirmiausia vadinti socializmo ir komunizmo priešininkai, autoritarinės valdžios šalininkai, vėliau komunistai reakcionieriais vadino visus marksizmo kritikus, ypač fašistus. Šie termino nesikratė tik tada, kai juo buvo nusakomas fašistų antiliberalizmas, bet iš esmės laikė save revoliucionieriais, kovotojais dėl visuomeninės pažangos ir kritikavo, pvz., Katalikų bažnyčios kai kuriuos konservatyvius principus, Prūsijos monarchistus, diduomenę.
21 a. reakcijos terminas vartojamas norint pabrėžti negatyvų požiūrį, pažeminti, todėl savęs reakcionieriais nevadina jokia politinė jėga.
reakcionieriai