taktinė reaktyvinė salvinės ugnies sistema BM‑21 Grad (Rusija)
reaktỹvinis giñklas, taktinis ginklas taikiniui naikinti (ardyti) ir kitiems uždaviniams atlikti naudojant reaktyvinius sviedinius. Reaktyvinį ginklą sudaro antžeminės, aviacijos ir jūrų reaktyvinės salvinės ugnies sistemos, kurių šaudmuo – reaktyvinis sviedinys, siunčiamas į taikinį veikiant reaktyvinio variklio traukai. Reaktyvinis sviedinys susideda iš kovinės dalies, reaktyvinio variklio ir stabilizavimo įtaisų. Pagal paskirtį reaktyvinis ginklas būna skeveldrinis, skeveldrinis ardomasis, ardomasis, komuliacinis, skirtas šarvuotiesiems objektams naikinti, padegamasis dūminis. Pagal stabilizavimo būdą reaktyviniai sviediniai būna sparnuotieji ir sukamieji. Reaktyvinio ginklo kovinį veiksmingumą šaudant didelės sklaidos nevaldomaisiais sviediniais užtikrina daugiašoviai leidimo įrenginiai ir jų galimybė naikinti taikinį viena salve dideliame plote.
Rusijos reaktyvinio ginklo Uragan salvės sklaida 46 ha iki 35 km nuotoliu. Smerč salvės sklaida 67 ha iki 70 km nuotoliu. Pagal perkėlimo būdą reaktyvinis ginklas skirstomas į nešiojamąjį, velkamąjį, vežiojamąjį. Reaktyvinių ginklų leidimo įrenginiai yra nesudėtingi, nedidelių gabaritų, montuojami ant savaeigių arba velkamųjų važiuoklių, t. p. laivuose, sraigtasparniuose, lėktuvuose. Šiuolaikinių reaktyvinių ginklų sviedinių kalibras siekia 375 mm, didžiausias šaudymo nuotolis iki 70−80 km, jos turi iki 45−50 kreipiklių. Pvz., NATO daugkartinio paleidimo sistemos Multiple Launch Rocket System kalibras yra 227–240 mm, turi 12 kreipiklių, šaudymo nuotolis 32–40 km, sviedinio masė 258–310 kg, kiekvienas sviedinys turi 644 kumuliacinius skeveldrinius kovinius elementus arba 28 prieštankines minas. Šios sistemos t. p. naudojamos leidžiant taktines raketas, jų kalibras 610 mm, leidimo nuotolis 135 km, raketos masė 1670 kg. Ginklas buvo naudojamos 1991 Persijos įlankos kare. Jungtinių Amerikos Valstijų greitojo išskleidimo reaktyvinės salvinės ugnies sistemos Rapid Deployment Multiple Rocket Weapon System kalibras yra 70 mm, turi pakartotinai užtaisomų leidimo įrenginių, su 7–19 kreipiklių. Viename velkamajame lafete būna įtaisyti 6–8 įrenginiai. Šios sistemos sviedinio masė 4,5 kg, didžiausias šaudymo nuotolis 15 km. Rusijos reaktyvinės salvinės ugnies sistema Grad kalibras yra 122 mm, turi 40 kreipiklių, šaudymo nuotolis 20,5 km, sviedinio masė 66,5 kg. Reaktyvinis ginklas yra karinių pajėgų padalinio – reaktyvinės artilerijos – dalis.
20 a. 4 dešimtmetyje Europos valstybių kariuomenėse vyko intensyvūs reaktyvinio ginklo kūrimo ir tobulinimo darbai. SSRS reaktyviniai sviediniai aviacijos ginkluotėje 1939 panaudoti prieš Japonijos kariuomenę prie Chalkin-Golo. Ant sunkvežimio ZIS‑6 (vėliau Studebaker US6) sumontuotų 7 kovos mašinų BM‑13 (kalibras 132 mm, 16 kreipiklių, leidimo nuotolis 8,5 km) baterija pirmą kartą 1941 07 14 panaudota fronte prieš Vokietijos kariuomenę. Nuo tada šis reaktyvinis ginklas vadinamas Katiušos vardu ir evoliucionavo iki dabartinio BM‑21 Grad. Per II pasaulinį karą Vokietijos kariuomenė naudojo velkamuosius reaktyvinius minosvaidžius Nebelwerfer (kalibras 210 mm, 5 vamzdžiai, leidimo nuotolis 8 km), t. p. 1940–43 – reaktyvinį ginklą Wurframen (kalibras 280 mm, 12 kreipiklių, leidimo nuotolis 3,5 km), sumontuotą ant šavuočio.
1061