reaktyvióji bsena, liguista psichinė būsena, atsirandanti dėl psichikos traumos. Yra keletas formų. Reaktyvioji būsena dažniausia reiškiasi kaip reaktyvinė depresija (žmogus būna prislėgtos nuotaikos, lėtos reakcijos, nejudrus, į klausimus atsakinėja trumpai, neišraiškingai, visą laiką galvoja apie praeities įvykius ir juos liguistai išgyvena). Afektinė ir šoko reaktyvioji būsena atsiranda po staigaus ir labai sunkaus išgyvenimo (sutrinka sąmonė, žmogus pasiduoda panikai, bėga, blaškosi arba, priešingai, jį apima visiškas sustingimas – vadinamasis psichogeninis stuporas, kuris reiškiasi nejudrumu, apatiškumu); šios būsenos dažniausia kyla per masines katastrofas, avarijas, gaisrą, žemės drebėjimą. Reaktyvinis paranoidas reiškiasi kliedesiais. Psichopatiškiems žmonėms liga ar sunki psichikos trauma gali sukelti reaktyvinę psichozę, kuri pasireiškia puerilizmu (ligonis elgiasi ir kalba kaip vaikas), pseudodemencija (sumažėja ligonio intelektas, sutrinka orientacija), Ganserio sindromu (pasveikęs ligonis neprisimena, kas buvo sergant), isterine prieblandine sąmonės būsena (sutrikus sąmonei atsiranda iliuzijų ir haliucinacijų, kliedesių, sąmonės aptemimų, baimės, siaubo išraiškų veide, žmogus negali kalbėti, jo judesiai slopsta arba aktyvėja). Pagal trukmę reaktyvinė psichozė skirstoma į ūmią (trunka valandas, atsiranda iš karto po psichikos traumos, pvz., vaikams tai gali būti griaustinis, žaibas, šuns įkandimas, tėvų rietienos), poūmę (trunka savaites, mėnesį), užsitęsusią (daugiau kaip vienerius metus).
Reaktyviosios būsenos gydomos vaistais, fizioterapijos ir psichoterapijos priemonėmis.