reãliosios pãjamos, fizinio ar juridinio asmens per tam tikrą laikotarpį gautos pajamos, išreikštos prekių ir paslaugų, kurių už jas galima įsigyti, kiekiu.
Realiosios pajamos geriau nei nominaliosios pajamos (išreikštos pinigais neatsižvelgiant į infliaciją) parodo fizinio ar juridinio asmens perkamąją galią bei jos pokyčius kintant prekių ir paslaugų kainoms.
Gyventojų realiosios pajamos yra vienas svarbiausių gyvenimo lygio rodiklių, kuris ekonominėje statistikoje skaičiuojamas vienam šalies gyventojui, šeimai, šeimos nariui, įvairioms socialinėms ir profesinėms grupėms, regionams.
Realiosios pajamos apskaičiuojamos dalijant nominaliąsias disponuojamąsias pinigines pajamas (darbo užmokesčio, individualios veiklos pajamų, dividendų, palūkanų, rentos, pensijų, pašalpų, stipendijų ir kita forma išskaičius mokesčius) iš vartotojų kainų indekso, kuris rodo kainų pokyčius ir infliacijos lygį, ir pridedant natūrines pajamas (pavyzdžiui, išaugintą žemės ūkio produkciją, gautas nemokamas paslaugas, daiktines dovanas, socialinę paramą maistu).
Gyventojų realiosios pajamos didėja (tai yra jie gali įsigyti daugiau prekių ir paslaugų), kai didėja jų nominaliosios pajamos, gaunamų nemokamų paslaugų ir kitų natūrinių pajamų kiekis, ir mažėja, kai didėja vartojimo prekių ir mokamų paslaugų kainos arba mokesčiai, išskaitomi iš pajamų.
Infliacijos sąlygomis, kad nesumažėtų gyventojų realiosios pajamos (įskaitant ir realųjį darbo užmokestį) ir gyvenimo lygis, valstybė turi tinkamai ir laiku reguliuoti jų gaunamas nominaliąsias pinigines pajamas, pavyzdžiui, pajamų indeksavimo būdu.