realizmas

realzmas (pranc. réalisme < lot. realis – daiktiškas, tikras), vidurinių amžių filosofijos kryptis, kurios atstovai teigė, kad bendrybės (universalijos), tam tikri abstraktūs objektai, egzistuoja substancialiai, savarankiškai, nuo sąmonės nepriklauso, jų būtis pirmesnė nei konkrečių daiktų.

Svarbiausi bruožai

Realizmas plėtojo Platono idėjų teoriją, kuri teigė, kad idėjos (bendrybės) yra tikroji būtis, o daiktai (atskirybės) tėra būties šešėliai. Platono mokymą perdirbo neoplatonikai ir patristika – Augustinas traktavo idėjas kaip Dievo mintis. Realistai viduriniais amžiais polemizavo su nominalizmo atstovais dėl bendrybių prigimties. Nominalistai teigė, kad bendrybės substancialiai neegzistuoja, tai tik kalbinės išraiškos ar psichiniai būviai.

Kraštutinis realizmas

Kraštutiniai realistai (Eriugena, Vilhelmas Šampietis, Anzelmas Kenterberietis), sekdami Platonu ir Augustinu, teigė, kad bendrybės egzistuoja nepriklausomai nuo daiktų ir lemia jų būtį.

Nuosaikusis realizmas

Nuosaikusis realizmas jungė Aristotelio ir jo interpretatorių – Porfirijo, Boecijaus, Avicenos pažiūras su krikščionių teologija. Nuosaikiojo realizmo atstovai (Albertas Didysis, Tomas Akvinietis ir kiti) teigė, kad bendrybės nėra savarankiškos, priklauso nuo atskirybių – bendrybės yra tai, kas bendra atskirybėms, jų forma. Albertas Didysis ir Tomas Akvinietis pripažino bendrybių egzistavimą tiek iki daiktų (ante rem) – kaip idėjas, daiktų pirmavaizdžius Dievo prote, tiek daiktuose (in re) – kaip daiktų esmę, tiek ir po daiktų (post rem) – kaip žmogaus proto sąvokas, sudaromas abstrahavimu.

Matematinis realizmas

Realistų svarstyti klausimai iš dalies atsispindi ir šiuolaikinėje matematikos filosofijoje svarstant matematikos objektų egzistavimo pobūdį – matematinis realizmas teigia, kad matematiniai objektai egzistuoja realiai, nepriklausomai nuo proto.

Realizmas Lietuvoje

Lietuvoje vyravo nuosaikieji realistai. Žymiausias iš jų M. Smigleckis buvo tomistas, bet nepripažino bendrybių egzistavimo iki daiktų, teigė, kad atskirybėse pasiskirsčiusi daiktų prigimtis nedeterminuota, o bendrybes abstrakcijos būdu sukuria intelektas.