realùsis dárbo ùžmokestis, darbo užmokestis už darbo valandą, savaitę, mėnesį ar kitą laikotarpį, išreikštas prekių ir paslaugų, kurių darbuotojas gali įsigyti už gautą neto (išskaičius mokesčius) nominalųjį darbo užmokestį, kiekiu. Realusis darbo užmokestis geriau nei nominalusis parodo darbuotojų perkamąją galią, gyvenimo lygį ir jų pokyčius atsižvelgiant į infliaciją. Realusis darbo užmokestis apskaičiuojamas dalijant nominalųjį darbo užmokestį (išskaičius mokesčius) iš vartotojų kainų indekso, kuris rodo kainų pokyčius ir infliacijos lygį. Jei nominalusis darbo užmokestis didėja greičiau nei prekių ir paslaugų kainos, realusis darbo užmokestis didėja (darbuotojai gali įsigyti daugiau prekių ir paslaugų), jei lėčiau – mažėja. Realusis darbo užmokestis dažniausiai turi tendenciją didėti per ekonominį pakilimą ir mažėti nuosmukio ar hiperinfliacijos laikotarpiu.
LIETUVOJE, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, realiojo darbo užmokesčio indeksas (1995 realusis darbo užmokestis = 100) sudarė: 2000 – 131,7, 2004 – 156,3, 2008 – 247,2, 2010 – 219,7, 2012 – 217,7, 2014 – 237,3, 2016 – 270,9, 2018 – 303,3 (2002–08 didėjo kasmet, vėliau pradėjo mažėti dėl pasaulinės ekonominės krizės, nuo 2012 vėl didėja kasmet).