realusis socializmas

realùsis socialzmas, terminas, kuriuo buvo vadinama 20 a. 7–9 dešimtmečių SSRS, Lenkijos, Vokietijos Demokratinės Respublikos, Vengrijos, Čekoslovakijos ir kitų į SSRS orientuotų vadinamųjų socialistinių šalių politinė, ekonominė ir socialinė sistema. Pradėtas vartoti SSRS atėjus į valdžią L. Brežnevui ir reiškė, kad šalyje susiklosčiusi socialistinė santvarka skiriasi nuo idealiosios, kurią kaip siekiamybę aprašė K. Marxas, V. Leninas ir kiti marksizmo‑leninizmo teoretikai, bet yra pereinamoji stadija, sudaranti sąlygas sukurti komunizmą ateityje (kitaip nei maoistinėje Kinijoje, Albanijoje ir kitose šalyse, kurių radikalioji komunistinė vadovybė nepritarė SSRS plėtros tendencijoms ir siekė iš karto sukurti komunizmą). Šioje stadijoje vykdoma ekonominė ir socialinė politika orientavosi į realius tikslus, kuriuos buvo galima pasiekti su esamu ekonominių išteklių ir produktyvumo lygiu. Realusis socializmas atitiko idealiojo socializmo teorinę koncepciją tuo, kad buvo panaikinta kapitalistinė privati nuosavybė ir su ja susijęs samdomųjų darbuotojų išnaudojimas, įgyvendintas kryptingas centralizuotas ekonominės veiklos planavimas, ilgalaikis ekonominis augimas be gilių krizių, sukurtos nemokamos švietimo, sveikatos apsaugos, vaikų auklėjimo, aprūpinimo būstu ir daugeliu kitų gėrybių sistemos, kurios garantavo minimaliai priimtiną gyvenimo lygį visiems piliečiams. Kita vertus, priešingai nei socializmo teorijoje, realusis socializmas rėmėsi ne visuomenine, bet valstybine gamybos priemonių nuosavybe, valstybė ir jos įtaka žmonių gyvenimui ne nyko, bet stiprėjo, išliko socialinė nelygybė (nors ir mažesnio masto nei kapitalistinėse šalyse) ir skurdas. Politinę valdžią ir ekonominę galią monopolizavo partinė ir biurokratinė nomenklatūra, ekonomikos plėtra buvo neproporcinga (sparčiausiai plėtojosi sunkioji pramonė, ypač karinis pramoninis kompleksas, o žemės ūkis ir paslaugų sfera nuo jos gerokai atsiliko), susidarė nuolatinis plataus vartojimo prekių deficitas ir korupcija jas paskirstant, dėl priverstinės lygiavos mažėjo darbuotojų paskatos dirbti geriau. Šios priežastys lėmė ilgalaikį socialistinių šalių ekonominį neefektyvumą, kuris turėjo didelę įtaką sovietinio bloko žlugimui 20 a. 9–10 dešimtmečiais.

1305