recèpcija (lot. receptio – priėmimas), dirgiklių energijos (pvz., šviesos, šiluminės, mechaninės) priėmimas ir pavertimas (transformacija) nerviniu impulsu. Veikiant dirgiklių energijai mažėja receptoriaus ramybės potencialas – kyla recepcinis potencialas (vietinis jaudinimas). Kai pastarasis pasiekia kritinį lygį – perduodami nerviniai impulsai, kurie jutimo nervu keliauja į atitinkamos sensorinės sistemos centrus stuburo ir galvos smegenyse. Toks jaudinimas vadinamas sklindančiuoju. Dirginimo požymiai (modalumas – pvz., garsas, šviesa, kokybė – tono aukštis, spalva, stiprumas – pvz., dirginimo jėga) koduojami jaudinimo sklidimo vieta, nervinių impulsų dažnumu, nervinių impulsų pasiskirstymu laike. Pagal transformuojamos energijos rūšį recepcija skirstoma į fotorecepciją, fonorecepciją, mechanorecepciją, chemorecepciją, termorecepciją, elektrorecepciją, magnetorecepciją (magnetinio lauko recepcija). Pagal dirginimo šaltinio padėtį recepcija skirstoma į eksterorecepciją, propriorecepciją ir interorecepciją. Receptoriai kartu su pagalbiniais dariniais sudaro recepcijos organus, vadinamus jutimų organais.
1868