recèptorius (lot. receptor – priėmėjas, gavėjas), pagrindinis jutimo organų struktūrinis elementas, jaudinimu reaguojantis į mechaninį, terminį, cheminį arba kitokį dirginimą, t. y. priimantis ir transformuojantis dirginimo energiją į nervinį procesą. Evoliucijos eigoje susiformavo iš nervų galūnėlių (pvz., odos, raumenų ir sausgyslių receptoriai), epitelio ląstelių (pvz., skonio ir garso receptoriai) arba neuronų (šviesos receptoriai – kūgeliai ir stiebeliai). Veikiant dirgikliui keičiasi receptoriaus ramybės potencialas – jis mažėja (vyksta receptoriaus depoliarizacija). Toks vietinis nesklindantis jaudinimas vadinamas recepciniu potencialu. Kai receptorius yra specializuota nervinė galūnėlė, joje kilęs recepcinis potencialas ir pasiekęs kritinį lygį sukelia nervinius impulsus, kurie sklinda į atitinkamus tos sensorinės sistemos centrus, kuriai ir priklauso receptorius. Kai receptorius yra pakitusi ląstelė, jos recepcinis potencialas skatina neuromediatoriaus išsiskyrimą iš ląstelės. Mediatorius per sinapsinį plyšį juda receptorių įnervuojančios galūnėlės link. Jei išskirto neuromediatoriaus kiekis yra pakankamas, nervo galūnėlėje kyla jaudinimas, kuris pasiekęs kritinį lygį sukelia sklindantį jaudinimą – nervinius impulsus. Nervinių impulsų dažnumu, pasiskirstymu perduodama informacija apie dirginimo modalumą (pobūdį), kokybę (pvz., tono aukštį, spalvą, paviršiaus šiurkštumą, kvapą), stiprumą, dirgiklio vietą erdvėje ir trukmę. Receptoriai skirstomi labai įvairiai. Pagal priimamo dirgiklio padėtį būna eksteroreceptoriai (išorės dirginimų receptoriai), proprioreceptoriai (raumenų ir sausgyslių receptoriai) ir interoreceptoriai (vidaus organų receptoriai), pagal specializaciją – monomodaliniai (reaguoja tik į vienos rūšies dirginimus, pvz., šviesos receptoriai) ir polimodaliniai (reaguoja į kelių rūšių dirginimus, pvz., skausmo receptoriai). Pagal dirginimo rūšį, kuriai receptoriai specializavosi, skirstomi į chemoreceptorius – cheminėms medžiagoms, osmoreceptorius – osmosiniam slėgiui, mechanoreceptorius – spaudimui, tempimui, vandens ar oro bangavimui, fotoreceptorius – matomai ir ultravioletinei šviesai, pvz., bičių receptoriai, termoreceptorius – šilumai ir šalčiui, skausmo receptoriai, pagal dirgiklio sąlytį su receptoriumi – kontaktiniai receptoriai, pvz., spaudimo, lietimo, ir distanciniai receptoriai, pvz., klausos, regos. Keli žmogaus receptorių pavyzdžiai: odos receptoriai (Pacini kūneliai – pagalbiniu audiniu padengtos nervinės galūnėlės, jautrios grubiam spaudimui, Meissnerio kūneliai – apvilktos nervinės galūnėlės, jautrios nestipriam spaudimui, Merkelio galūnėlės – laisvos nervinės galūnėlės, jautrios ilgalaikiam spaudimui), raumenų ir sausgyslių receptoriai (raumenų verpstės, sausgysliniai Golgi organai, jautrūs raumenų tempimui), fotoreceptoriai (tinklainės stiebeliai ir kūgeliai), fonoreceptoriai (plaukuotosios vidinės ausies ląstelės), prieangio receptoriai (plaukuotosios prieangio organo ląstelės, jautrios kūno padėčiai žemės atžvilgiu).
1868