recesija

recèsija (lot. recessio – atsitraukimas), ekonominio ciklo fazė, kai ekonomika patiria santykinai nedidelį, bet pakankamai ilgai trunkantį nuosmukį. Recesija prasideda pasibaigus bumui ir yra ekonominės krizės pradžia, po kurios seka sunkesnė krizės fazė – depresija. Recesija dažniausiai laikoma padėtis, kai BVP nuosmukis nėra gilus, tačiau trunka ne mažiau kaip pusę metų be pertraukos. Per recesiją sumažėja infliacija, bet padidėja nedarbo lygis, mažėja gamybos mastas, investicijos, vertybinių popierių kainos, gyventojų realiosios pajamos, daugėja įmonių bankrotų, gali nuvertėti nacionalinė valiuta. Recesiją gali sukelti krizė vertybinių popierių ar nekilnojamojo turto rinkose, klaidingi vyriausybės ekonominiai sprendimai, karai, stichinės nelaimės, kitų valstybių ūkio nuosmukis ir kitos priežastys. Tarptautinio valiutos fondo vertinimais, 20 a. antroje pusėje–21 a. pradžioje pasaulyje įvyko keturios globaliosios recesijos: 1975, 1982, 1991 ir 2009 (pastaroji buvo didžiausias ūkio nuosmukis nuo Didžiosios depresijos laikų), kiekviena iš jų truko apie vienus metus. Recesijai sušvelninti vyriausybė turi vykdyti ekspansinę ekonominę politiką (didinti pinigų pasiūlą, valstybės išlaidas, mažinti mokesčius), kad padidėtų visuminė paklausa.