recidỹvas (lot. recidivus – grįžtantis), nuteisto asmens naujos nusikalstamos veikos padarymas po nuteisimo. Recidyvu laikomas nusikaltimų daugeto (kai įvykdyta 2 ar daugiau nusikaltimų, padarytų vieno asmens, už kuriuos jis nėra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nėra kliūčių patraukti baudžiamojon atsakomybėn bent už 2 nusikaltimus) forma, nusakančia jų kartojimą esant tam tikroms teisinėms sąlygoms. Recidyvui būdinga, kad asmuo vieną po kito padaro 2 ar daugiau nusikaltimų, bent už vieną iš pirmiau padarytų nusikaltimų yra teistas ir šis teistumas nėra išnykęs iki vėl nusikalstant. Baudžiamojoje teisėje šis vadinamasis legalusis recidyvas būna specialusis (kai kartojami teisiškai tapatūs ar vienarūšiai nusikaltimai, pavyzdžiui, vagystė po vagystės) ir bendrasis (kai kartojami nusikaltimai yra skirtingi, nevienarūšiai, pavyzdžiui, vagystė, paskui žmogžudystė). Specialusis recidyvas kartais turi įtakos padaryto paskesnio nusikaltimo kvalifikavimui ir bausmės sugriežtinimui. Kaip kvalifikuojamasis požymis recidyvas gali būti išreikštas įvairiai, minint kaltininko ankstesnį teistumą, nusikaltimo pakartotinumą ir kita. Skiriant bausmę recidyvas gali būti laikomas atsakomybę sunkinančia aplinkybe (sunkinamosios aplinkybės), jei recidyvas tiesiogiai neturi įtakos paskesniam nusikaltimo kvalifikavimui.
LIETUVOJE recidyvą reglamentuoja Baudžiamasis kodeksas (2001, įsigaliojo 2003).