Griškáitė Reda 1961 06 14Marijampolė, lietuvių istorikė. Dr. (hum. m., 1996).
Išsilavinimas ir veikla
1984 baigusi Vilniaus universitetą iki 1986 dirbo jame, 1987–89 – Vilniaus universiteto Mokslo muziejuje. Nuo 1989 dirba Lietuvos istorijos institute (iki 1990 LSSR Mokslų akademijos Istorijos institutas). UNESCO Lietuvos nacionalinio komiteto Pasaulio atmintis narė.
Tyrimų sritys ir publikacijos
Pagrindinės mokslinių tyrinėjimų sritys: Lietuvos švietimo, mokslo ir kultūros raida, institucijos; Lietuvos provincijos intelektualų grupės formavimasis ir raida 18 a. pabaigoje–19 a. 7 dešimtmetyje; Lietuvos romantinė istoriografija.
Svarbesnės mokslo publikacijos: „Mineralinis miestelis“, arba Kurortinės kultūros pradžia Lietuvoje (2003, ir rusų bei lenkų kalbomis), Mykolas Balinskis: kova dėl istorijos? (2005), Konstantinas Tiškevičius ir Neris, arba Kelionė ir knyga (2009), Nuo botanikos iki istorijos: Paluknio dvaro literatė Aleksandra Volfgangaitė (2016), Pasakojimai apie Vilnių ir vilniečius (2 knyga, su kitais, 2019). Paskelbė daugiau kaip 30 mokslinių straipsnių, studiją Jašiūnų dvaras kaip Lietuvos istorijos rašymo erdvė (2020). Sudarė knygas: J. Czeczoto Giesmelės apie senovės lietuvius iki 1434 metų (1994, ir lenkų kalba), S. Morawskio Keleri mano jaunystės metai Vilniuje (1994), Iš visur po truputį (1 tomas, 2009), Simono Daukanto raštai. Laiškai Teodorui Narbutui: epistolinis dialogas (1996), C. von Schmitho Necrolithuanica (2005), K. Tiškevičiaus Neris ir jos krantai: hidrografiniu, istoriniu, archeologiniu ir etnografiniu požiūriu (2013), Eustachijus Tiškevičius: darbai ir kontekstai (su Ž. Būčiu, 2014). Nuo 1992 kuruoja T. Narbuto daugiatomio veikalo Lietuvių tautos istorija leidimą.
Reda Griškaitė
Apdovanojimai
Algio Kalėdos premija (2023).
-Reda Griškaitė