redeptoriai, Švenčiáusiojo atpirkjo kongregãcija (lot. Congregatio Sanctissimi Redemptoris, CSSR, CSsR), katalikų vyrų vienuolių ordinas, to ordino nariai. Popiežiaus teisių (1749 patvirtino Benediktas XIV). Svarbiausias tikslas – evangelizacija ir tikybos stiprinimas. Be 3 pagrindinių – skaistumo, neturto ir klusnumo – įžadų, duoda ir ketvirtą – likti ordine visą gyvenimą. Daug reikšmės teikia darbui misijose, rengia rekolekcijas. Gyvena bendruomenėmis. Vadovauja iki gyvenimo pabaigos renkamas generolas. Provincijolai ir namų vyresnieji skiriami 3 metams. Aukščiausioji institucija – Generalinė kapitula ir Generalinė taryba. Generolo rezidencija Romoje. 2011 redemptoriai veikė 77 pasaulio šalyse, buvo 40 provincijų, 724 vienuolynai, apie 5500 narių.
Įsteigė A. Liguoris 1732 Scaloje (prie Neapolio). Iš pradžių veikė tik Neapolio karalystėje, 1780 atskira redemptorių šaka įsikūrė Romoje. 1793 abi šakos susijungė. 1787 vienuolynai įkurti Lenkijoje, Kurše, Vokietijoje ir Šveicarijoje, bet jie ilgai neišsilaikė. Tik nuo 19 a. 3 dešimtmečio redemptoriai pradėjo įsitvirtinti daugelyje Europos šalių. 1858 pradėjo misijas Antilų salose ir kitose nekrikščioniškose šalyse Azijoje, Afrikoje, Australijoje, misijos pasklido po visą pasaulį. 1841 redemptoriai suskirstyti į 6 provincijas (1909 įkurta Lenkijos provincija, Lietuvoje redemptorių nebuvo). 1948 buvo 24 provincijos, 21 viceprovincija. Šventaisiais paskelbti A. Liguoris, Gerardas Majella, Klemensas Marija Hofbaueris, Jonas Nepomukas Neumannas (tikr. Johannes Neumann).