redukcionizmas

redukcionzmas, metodologinis principas ir požiūris, kad sudėtingi daiktai ar reiškiniai gali būti aiškinami paprastesnių daiktų ar reiškinių dėsniais. Įsitikinimas, kad sudėtingas reiškinys ar daiktas yra tik jo dalių suma. Dažniausiai priešpriešinamas holizmui – požiūriui, kad daiktas ar reiškinys kaip visuma turi savybių, kurios negali būti aiškinamos vien tik to daikto ar reiškinio dalių savybių suma. Redukcionizmo idėjų būta visais laikais. R. Descartes’as ir kiti jo gyvenamojo laikotarpio filosofai suvokė gyvūnus kaip sudėtingus automatus. Redukcionizmas būdingas įvairioms mokslo kryptims ir metodams. Pvz., 20 a. pirmoje pusėje psichologijoje vyravęs biheiviorizmas teigė, kad žmogaus psichiką galima paaiškinti išorės stimulų ir fiziologinių reakcijų sąvokomis. Biologiją buvo siekiama aiškinti tik cheminių reakcijų terminais, bandyta matemizuoti fiziką, visą matematiką išreikšti aibių teorijos principais. Redukcionizmą kaip metodologinę programą 20 a. pradžioje iškėlė analitinė filosofija. Loginio pozityvizmo atstovai, siekdami išspręsti mokslinio žinojimo vienovės klausimą, kėlė vieningos mokslo kalbos klausimą. Jų manymu, prasmingi gali būti tik empiriškai patvirtinami teiginiai. Viena šios programos atšakų – fizikalizmas – teigė, kad visų mokslų (tarp jų ir socialinių, humanitarinių) sąvokų turinį įmanoma išreikšti ir paaiškinti tik fizikos terminais ir dėsniais.