redùtas (pranc. redoute), apskritimo, kvadrato (dažniausiai) arba daugiakampės formos uždaras lauko fortifikacijos statinys, skirtas gynybai. Statybai dažniausiai buvo naudotas natūralus gruntas, kartais – akmenys ir plytos. Dažniausiai redutą sudarė išorinė fosa, pylimas su pakopa vidinėje pusėje šauliams ir artilerijos pabūklams išdėstyti, vidinė fosa slėptis gynėjams, įėjimas į redutą. Iki 19 a. vidurio reduto įgula siekė 1000 ir daugiau karių, vėliau – 150–500. Atsirado 16 a., paplito 17–19 amžiuje. Buvo naudojami lauko mūšiuose, ginant ir apgulant tvirtoves. 1709 per Poltavos mūšį Rusijos kariuomenės redutai suardė puolančios Švedijos kariuomenės rikiuotę. 20 a. padidėjus artilerijos ugnies galiai, nuo I pasaulinio karo pradžios redutai buvo naudojami vis mažiau.
Redutas buvo įrengtas Biržų pilyje. 1882–90 statomos Kauno tvirtovės centriniame gynybiniame pylime įrengti 4 redutai.