refereñdoriaus tesmas (lot. referendorius – pranešėjas), 16–18 a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Lenkijoje atskirai veikusi institucija. Sudaryta iš dviejų valdovo skiriamų teisėjų – referendorių (dvasininko ir pasauliečio). Bylos sprendžiamos valdovo vardu, dažniausiai ten, kur jis reziduodavo. Referendoriaus teismo kompetencijai priklausė valstybinių dvarų (seniūnijų ir ekonomijų) valstiečių ginčai su šių dvarų valdytojais, bylos dėl dešimtinės iš šių dvarų valstiečių išieškojimo. 1764 referendoriaus teismas buvo panaikintas, jo sprendžiamos bylos priskirtos asesorių teismui, 1766 atkurtas šiek tiek pakeitus jo veikimo principus, papildžius sudėtį: įvesta turinčių sprendžiamojo balso teisę asesorių (tarėjų) pareigybės; jų dalyvavimas byloje nebuvo būtinas, referendorius galėjo spręsti jas ir vienas.
1164