regà, žmogaus ir gyvūnų daikto dydžio, formos, spalvos, objektų tarpusavio padėties, judėjimo ir atstumo iki jų suvokimas. Regos funkciją atlieka regos analizatorius (jo sistema), kurio periferinė dalis akys junta 380–750 nm bangos ilgio šviesą.
Žmogaus rega
Žmogaus akies tinklainės periferinėje dalyje yra šviesai jautrūs receptoriai – lazdelės, centrinėje duobutėje (geltonojoje dėmėje) – spalvoms jautrios kolbelės. Lazdelėje dėl šviesos poveikio skyla pigmentas rodopsinas (regimasis purpuras), kolbelėse – jodopsinas. Šios fotocheminės reakcijos sukelia recepcinį potencialą, kuris dirgina bipolinius ir ganglinius tinklainės neuronus ir kaip nervinis impulsas sklinda į požievio ir smegenų žievės pakaušinės srities centrus. Čia formuojasi daikto vaizdo pojūčiai, atspindintys šviesos dirgiklių parametrus: stiprumą, spalvą, formą, padėtį erdvėje, judėjimą, trukmę. Šviesoje suiręs rodopsinas, veikiamas vitamino A, tamsoje atsikuria. Dėl to akis prisitaiko matyti prietemoje. Sutrikus tinklainės kraujo apytakai arba stingant vitamino A, rega tamsoje susilpnėja, atsiranda vištakumas. Jautriausia tinklainės vieta yra centrinė duobutė, į ją patekęs daikto vaizdas suvokiamas ryškiausiai. Žiūrint į artimus daiktus (pvz., skaitant) fotoreceptorius dirgina didesnis šviesos srautas. Dėl to labiau įsitempia krumplyniniai raumenys, padidėja lęšiuko laužiamoji geba, akis akomoduoja ir daikto vaizdą matome ryškiausiai. Dešinės ir kairės akies tinklainėje stebimo daikto atvaizdas matomas šiek tiek kitu kampu ir nuotoliu nuo centrinės duobutės. Tokia bionokulinė (abiakė) rega padeda geriau suvokti stereoskopinį stebimo objekto vaizdą ir jo padėtį erdvėje. Objekto atvaizdai kairėje ir dešinėje akyje nevienodi, todėl susidaro objekto stereovaizdas. Objekto judėjimas suvokiamas keičiantis objekto padėčiai tinklainėje. Daikto formą padeda suvokti atsiradęs regimo objekto ir aplinkos fono kontrastas. Šviesos trukmės suvokimas priklauso nuo šviesos stiprio (stipresnė šviesa atrodo ilgesnės trukmės), akies adaptacijos. Akies arba nervo pažeidimas sukelia dalinį (silpnaregystė) arba visišką aklumą.
Gyvūnų rega
Įvairių gyvūnų regos receptoriuose vykstantys fotocheminiai procesai yra panašūs, šiek tiek skiriasi pigmentų struktūra ir jų spektrinis jautrumas. Yra gyvūnų (pvz., bitės) kurie junta ultravioletinę spinduliuotę, kai kurių rūšių driežai – infraraudonąją spinduliuotę. Naktinių gyvūnų akys jautresnės, bet regėjimo aštrumas mažesnis, dieninių gyvūnų – atvirkščiai. Persekiojamiems gyvūnams (pvz., kiškiams) būdinga panoraminė monokulinė rega, grobuoniams (pvz., katinių šeimos žinduoliams) – gera binokulinė rega. Facetines akis turinčių gyvūnų (pvz., vabzdžių) matomas vaizdas yra mozaikinio pobūdžio.