regãlija (lot. regalia < regalis – karališkas), monarcho valdžios ženklas (karūna, skeptras, rutulys su kryžiumi ir kita). Plačiąja prasme regalijomis vadinta ir sostas, valdovų iškilmių drabužiai (pavyzdžiui, porfyra – ilga purpurinė mantija). Dažniausiai naudojamos per karūnavimą, inauguraciją, kitas iškilmes. Dauguma regalijų yra religinės kilmės, siejamos su istorinėmis tradicijomis arba yra istoriniai reliktai.
LIETUVOJE pirmosiomis lietuvių regalijomis laikomos Rygoje sukurtos Mindaugo ir jo žmonos Mortos karūnos ir kiti karališkos valdžios simboliai (jų likimas nežinomas). Apie kitas lietuvių regalijas daugiau žinoma iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto laikų – tai kunigaikščio kepurė, kalavijas, žiedas, vėliava; kepurė ir kalavijas pavaizduoti ir Vytauto majestotiniame antspaude. Vainikuojant Lietuvos didįjį kunigaikštį Kazimierą Jogailaitį regalijos įgavo inauguracijai būtinos atributikos reikšmę. Regalijos saugotos valstybės ižde. Griežta jų eilė (nomenklatūra) nesusidarė, nes seną pasaulietinio pakėlimo (apšaukimo) valdovu tradiciją atspindintis ir didžiojo maršalkos jam įteikiamas kalavijas buvo laikomas lygiaverčiu Gedimino kepurei, kurią uždėdavo Vilniaus vyskupas. Liublino unijos (1569) aktais panaikinus Lietuvos didžiojo kunigaikščio inauguraciją jo regalijos nebuvo išsaugotos. Gedimino kepurė pavaizduota J. Długoszo Kleinodų Alšėniškių nuorašo miniatiūroje. Apie kalaviją galima numanyti iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro įkapių, Vytauto žiedas (veikiausiai) rastas Vilniaus katedros požemiuose. Inauguruoto Lietuvos didžiojo kunigaikščio vaizdą pateikia Alšėniškių nuorašo miniatiūra. Mindaugo 1255 akto portretiniame antspaude pavaizduota skeptras ir obuolys, bet neaišku, ar antspaudas nėra falsifikuotas.
683