regenerãvimas (lot. regenero – atgaivinu, atnaujinu), teritorijos arba kito darinio kompleksinis tvarkymas siekiant atkurti prarastas dalis, sustiprinti gamtos ir žmogaus sukurtos aplinkos integralumą, pagerinti gyvenimo sąlygas, sudaryti palankias sąlygas investicijoms ir kita. Regeneravimas yra bendruomenei palankios aplinkos kūrimo ir darnios plėtros politikos įgyvendinimo vienas būdų, kai remiamasi esamomis perspektyviomis savybėmis ir susiklosčiusiais elementais kaip esminiais plėtros ištekliais. Taikomi atkūrimo, atnaujinimo (renovacija), atgaivinimo (revitalizacija) metodai. Gali būti kuriami nauji aplinkos elementai, aplinkai suteikiama naujų savybių. Regeneruojant kultūrinės vertės vietoves arba jų dalis siekiama atkurti prarastas vertingąsias savybes, išnykusius vertingus elementus.
Vakarų Europos miestų istorinių dalių regeneravimas sparčiai plėtotas 20 a. antroje pusėje (Londono uostų rajonas, nuo 1981, Bilbao miesto centras, nuo 1987). Lietuvoje regeneruojamos kultūros paveldo vietovės (Trakų senamiestis, nuo 1974), pastatų kompleksai ir jų dalys (Užutrakio dvaro sodybos tvenkiniai, nuo 2006).
1836