Regensburgo istorija

Regensburgo istorija (Rgensburgo istòrija)

Dabartinio Regensburgo vietoje žmonių gyventa nuo akmens amžiaus. Antikos laikais čia buvo keltų gyvenvietė Radasbona, 179 po Kr. romėnai įkūrė legionierių stovyklą Kastra Regina (lotyniškai tvirtovė prie Regeno upės). Nuo 530 Bavarijos kunigaikščių Agilolfingų svarbiausia rezidencija. Nuo 739 vyskupijos centras, manoma, iš čia prasidėjo Čekijos krikštas (845 čia apsikrikštijo 14 čekų kunigaikščių).

1000 apsigyveno daug žydų (manoma, pirmoji žydų gyvenvietė Vokietijoje; 15 a. žydai išvyti). 12 a. pastačius tiltą per Dunojų Regensburgas atsidūrė prie svarbaus prekybos kelio, jungiančio Šiaurės Vokietijos miestus ir Veneciją, suklestėjo. Nuo 1245 laisvasis imperijos miestas (venintelis Bavarijoje).

15 a. dauguma Regensburgo gyventojų tapo protestantais, iš katalikų mažumos atimtos miestiečių teisės. 1663–1806 čia posėdžiavo Šv. Romos imperijos reichstagas. 1809 miestą labai sugriovė Prancūzijos kariuomenė. 1810 atiteko Bavarijos karalystei.

Per II pasaulinį karą Regensburgas buvo karinės apygardos centras, čia veikė lėktuvų (Messerschmitt) gamykla, dėl to Sąjungininkų labai bombarduotas, bet dauguma istorinių pastatų išliko (21 a. pradžioje Regensburgas yra didžiausią senamiestį turintis Vokietijos miestas). Po karo atsikėlė daug pabėgėlių iš Sudetų krašto.

-Regensburg; -Rėgensburgas

2271

Regensburg

Regensburgo architektūra

Regensburgo lietuviai