Regeñtų tarýba (Rada Regencyjna), Lenkijos karalystės, kurią 1916 11 05 aktu paskelbė ją okupavusių Vokietijos ir Austrijos‑Vengrijos imperatoriai (Dviejų imperatorių manifestas), formali aukščiausiosios valdžios institucija. Sudaryta 1917 09 12 (teoriškai turėjo valdyti tol, kol nebus išrinktas karalius arba regentas).
Sudėtis
Į Regentų tarybą įėjo Lenkijos primas Varšuvos arkivyskupas A. Kakowskis, Varšuvos prezidentas (meras) kunigaikštis Zdzisławas Lubomirskis ir grafas J. Ostrowskis. 1917 11 26 Regentų taryba sudarė vyriausybę, vadovaujamą J. Kucharzewskio (nuo 1918 04 vyriausybei vadovavo Janas Kanty Steczkowskis, nuo 1918 10 – Józefas Świeżyńskis).
Veikla
Iš pradžių Regentų taryba ir vyriausybė turėjo nedidelę administracinę valdžią, rūpinosi daugiausia švietimo, teisingumo ir sveikatos apsaugos reikalais. Faktiškai dažniausiai vykdė Vokietijos ir Austrijos generalgubernatorių H. H. von Beselerio ir Karlo Kuko nurodymus. 1918 02 Regentų taryba priėmė dekretą dėl Valstybės tarybos – laikinojo parlamento – sudarymo (pradėjo dirbti 1918 06; pusę narių rinko miestų tarybos ir apskričių seimeliai, pusę skyrė Regentų taryba). Į 1918 pabaigą aiškėjant, kad Centrinės valstybės karą pralaimėjo, Regentų taryba 10 07 paskelbė atkurianti Lenkijos nepriklausomybę, 10 10 perėmė iš okupacinės valdžios aukščiausiąją karinę valdžią. 1918 11 11 Regentų taryba, nuginklavusi vokiečių kariuomenę Varšuvoje, perdavė J. Piłsudskiui karinę, o 11 14 – visą civilinę valdžią.
Regentų tarybos nariai (iš kairės): J. Ostrowskis, J. Kakowskis ir Z. Lubomirskis (Varšuva, 1917 10 27)