regentystės stilius

regentỹstės stlius (pranc. Style Régence), Prancūzijos architektūros ir dailės (daugiausia interjero įrangos ir baldų) stilius, klestėjęs 18 a. pradžioje, labiausiai – Pilypo II Orleaniečio regentystės laikotarpiu (1715–23). Tarpinis tarp Liudviko XIV stiliaus ir Liudviko XV stiliaus, kartais laikomas ankstyvuoju rokoku. Būdinga klasicistinės tendencijos, patogumo, elegantiškumo siekis. Interjeruose vengta aštrių kampų ir formų kontrasto. Puošyboje plito simetriškai komponuoti augalų, kriauklių, treliažo, pastoraliniai, rytietiški (chinoiserie) ir egzotiški (singerie) motyvai.

regentystės stiliaus komoda (graikinis riešutmedis, egzotinės medienos fanera, dramblio kaulo inkrustacija, apie 1710, Prancūzija)

Žymiausias regentystės stiliaus architektas – R. de Cotte’as (Versalio rūmų koplyčios interjeras, 1710, La Vrillière’o otelio Paryžiuje rekonstrukcija, 1719, Rohano rūmai Strasbūre, 1732–42, dabar Strasbūro muziejų padalinys). Tapybai būdinga koloristinė pakraipa, ryšku flamandų įtaka. Vyravo paradiniai aristokratų portretai (N. de Largillière’as), jausmingos buities, dvaro gyvenimo ir teatro scenos (J.‑A. Watteau, C. Gillot), dekoratyvinės skulptūros (G. Coustou vyresnysis). Baldai buvo lengvi, funkcionalūs, šviesių spalvų, dekoruoti fanera, medienos inkrustacija, bronzinėmis ir auksintomis detalėmis, augalų, kriauklių motyvais. Žymesni atstovai architektai: J.‑A. Gabrielis, G. Boffrand’as, dekoratoriai N. Pineau, G.‑M. Oppenordt’as, auksakalys T. Germainas, baldininkas Ch. Cressent’as.

Rohano rūmai Strasbūre (732–42, architektas R. de Cotte’as)

2271