Reggio di Calabria (Kalãbrijos Rèdžas), miestas Italijos pietuose, Kalabrijoje, prie Messinos sąsiaurio.
169 800 gyventojų (2023).
2017 vietoj Reggio di Calabrijos provincijos įkurtas Reggio di Calabrijos metropolinis miestas (città metropolitana di Reggio Calabria); plotas 3183 km2, 515 000 gyventojų (2023).
Prekybos (išvežama daugiausia citrusai, kita žemės ūkio produkcija), žvejybos ir keleivių uostas; keltai į Messiną (Sicilijoje), Neapolį. Geležinkeliai ir plentai į Neapolį, Catanzaro. Oro uostas. Chemijos (farmacijos, parfumerijos), popieriaus, maisto (vaisių ir daržovių, alyvuogių aliejaus, žuvų), baldų, tekstilės (šilko) pramonė, transporto priemonių (geležinkelio riedmenų), mašinų gamyba.
Reggio di Calabrijos apylinkėse auginama alyvmedžiai, apelsininiai citrinmedžiai, bergamotės. Turizmas. Pajūrio kurortas (apie 1,7 km ilgio Lungomare Falcomatà promenada).
Universitetas (įkurtas 1982). Bibliotekos. Nacionalinis archeologijos (Nacionalinis Didžiosios Graikijos) muziejus, tekstilės amatų, šilko, kostiumų ir Kalabrijos madų, Agrumario (citrusų esencijų gamybos), Paleomarino (jūrų biologijos ir paleontologijos), muzikos instrumentų muziejai, miesto pinakoteka. Teatras. Astronomijos observatorija, planetariumas.
Į šiaurę nuo Reggio di Calabrijos yra Aspromontės nacionalinis parkas.
Reggio Calabria
Architektūra
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų katedra Reggio di Calabrijoje (apie 11 a., rekonstruota 1632, po 1908 žemės drebėjimo, pašventinta 1928)
Išliko miesto sienos (4 a. pr. Kr.), romėnų termų fragmentų. Bizantiškojo stiliaus Chiesa degli Ottimati bažnyčia (10–12 a.), Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų katedra (apie 11 a., rekonstruota 1632, po 1908 žemės drebėjimo, pašventinta 1928), Genoese’s Zerbi vila (14 a., 20 a. rekonstruota).
Istorija
Dabartinio Reggio di Calabrijos vietoje žmonių gyventa nuo trečio tūkstantmečio prieš Kristų (manoma, indoeuropietiškos ausanų gentys). Apie 720 pr. Kr. čia įsikūrė graikų kolonistai iš Chalkidės, miestą pavadino Regionu (lotyniškai Regium; Regijus), jis buvo vienas didžiausių ir politiškai įtakingiausių Didžiojoje Graikijoje. 6 a. pr. Kr. čia klestėjo pitagoriečių filosofinė mokykla.
Per Peloponeso karą (431–404 pr. Kr.) Regionas buvo Atėnų sąjungininkas. 38 pr. Kr. miestą užėmė Sirakūzų kariuomenė.
Kilus Pūnų karams 275 pr. Kr. prisijungė Roma, miestas liko vienu labiausiai klestinčių Pietų Italijoje, čia rezidavo Lukanijos ir Brutijaus provincijų valdytojas.
Pirmame tūkstantmetyje Regijų paeiliui buvo užėmę vestgotai, gotai, Bizantija ir saracėnai. 1060 jis atiteko Roberto Guiscard’o vadovaujamiems normanams, vėliau buvo jų įkurtos Sicilijos (nuo 1282 Neapolio) karalystės dalis.
Miestas daug kartų nukentėjo nuo saracėnų įsiveržimų ir žemės drebėjimų (didžiausi 1783 ir 1908), miestas tai smukdavo, tai suklestėdavo. Iki 17 a. čia buvo stipri graikų kultūros ir religijos įtaka. Per II pasaulinį karą 1943 labai sugriovė Didžiosios Britanijos aviacija.
1970 perkėlus Kalabrijos centrą iš Reggio di Calabrijos į Catanzaro, Italijos socialinio judėjimo aktyvistai, remiami vietos mafijos, sukėlė dideles riaušes (siekiant kompromiso mieste liko nuolatos posėdžiauti regiono parlamentas).
2271