Reggio nell’Emilia

Reggio nell’Emilia (Emlijos Rèdžas), miestas Italijos šiaurėje, Emilijos‑Romanijos srityje, Po lygumoje, į pietryčius nuo Parmos; provincijos centras.

Reggio nellʼEmilia

171 300 gyventojų (2024). Reggio nellʼEmilia įsikūręs prie Crostolo upės (Po intakas).

Per Reggio nellʼEmiliją eina Milano–Bolonijos geležinkelis ir plentas. Maisto (vyno, Parmigiano‑Reggiano sūrių, mėsos), farmacijos, tekstilės (šilko), siuvimo, cemento, statybinės keramikos, elektrotechnikos, medienos apdirbimo, chemijos pramonė, transporto priemonių (geležinkelio riedmenų), žemės ūkio mašinų ir jų dalių (Lombardini, Landini bendrovių įmonės) gamyba. Netoli Reggio nellʼEmilijos gaunamos gamtinės dujos. Turizmas.

Miesto muziejus ir biblioteka, Parmeggiani meno galerija, Maramotti šiuolaikinio meno galerija, kapucinų muziejus ir biblioteka, Madonna della Ghiara sanktuarijus, vyskupų rūmų, Trispalvės vėliavos, vyno ir kiti muziejai, poeto Ludovico Ariosto namas muziejus. Ariosto, Cavallerizza, Valli, Šv. Prospero teatrai.

Architektūra

Bažnyčios: Šv. Prospero (10 a., 1514–27 rekonstruota, varpinė, 1536–51), Šv. Augustino (13 a., 15 a. rekonstruota, fasadas, 18 a.), Madonna della Ghiara (1597–1619), Šv. Petro (17 a., architektas G. della Torre); katedra (9 a., 13–14 a. rekonstruota, choras ir fasadas, abu 16 a.). Gausu rūmų (Bendruomenės, 15 a., teatro, 19 a. vidurys, architektas C. Costa).

Istorija

Miestas įkurtas 2 a pr. Kr., vadintas Regium Lepidi, buvo prie Emilijaus kelio. Antikos laikais turėjo municipijo teises. 1 a. čia plito krikščionybė, nuo 4 a. vyskupijos centras. 4 a. pabaigoje smuko.

569 nukariavo langobardai, jis tapo Reggio kunigaikštystės centru. Frankų karalius Karolis Didysis 781 perdavė Reggio nellʼEmiliją valdyti vyskupui. Nuo 12 a. pradžios laisvoji komuna, priklausė Lombardijos lygai. 13 a. čia dažnai vyko gvelfų ir gibelinų kovos. 1409–1796 valdė Este giminė. Nuo 1452 Modenos ir Reggio kunigaikštystės centras, 15 a. iš Ispanijos, Portugalijos ir Italijos regionų čia atsikėlė daug žydų.

1796 Reggio nellʼEmiliją užėmė Prancūzijos kariuomenė, ji buvo trumpai gyvavusios Prancūzijos marionetinės Cispadinės respublikos dalis. Vienos kongreso sprendimu 1815 miestas grąžintas Este giminei, prieš jų valdžią 1831 ir 1848 gyventojai buvo nesėkmingai sukilę.

1860 po plebiscito tapo Italijos karalystės dalimi. 20 a. pradžioje mieste buvo stipri Italijos socialistų partijos įtaka, per II pasaulinį karą aktyviai veikė partizanai.

20 a. antroje pusėje dėl pramonės plėtros atsikėlė daug imigrantų iš Kinijos, Pakistano, Indijos.

2271