Songailáitė‑Balčikónienė Regina 1922 09 20Kartena 2007 09 02Vilnius, lietuvių scenografė. K. Balčikonio motina. 1948 baigė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą (mokėsi pas L. Truikį). 1948–74 Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro dailininkė, 1974–80 vyriausioji dailininkė. 1980–85 dėstė Lietuvos dailės institute; docentė (1985). Nuo 1950 dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje; surengė individualių parodų (daugiausia Vilniuje).
Sukūrė scenovaizdžių daugiau kaip 100 operos ir baleto spektaklių; tarp jų – J. Karnavičiaus Gražina (1949), G. Puccini Bohema (1951) ir Madam Baterflai (1965), G. Verdi Traviata (1952) ir Aida (1963), L. Minkaus Don Kichotas (1954, 1968 ir 1978), V. Klovos Vaiva (1958) ir Duktė (1960; su kitais LSSR valstybinė premija), R. Wagnerio Lohengrinas (1969), V. Barkausko Legenda apie meilę (1975), J. Juzeliūno Sukilėliai (1977). Sukūrė tautinių kostiumų projektų (1955–80 Lietuvos dainų švenčių dalyviams; su vyru J. Balčikoniu – ansambliui Lietuva, 1968, 1977, 1980), ansambliams Rasa, Sutartinė. Nuliejo akvarelių (Ruduo Kryme 1965, Liaudies skulptūra 1969). 1999 sukūrė Kartenos herbą. Ankstyviesiems scenovaizdžiams būdinga romantinis pakilumas, tapybiškumas, vėlesni kūriniai monumentalūs, sąlygiški, stilizuotų formų. Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus.
R. Songailaitė‑Balčikonienė. Baleto Šecherazada scena (1959, pagal N. Rimskio‑Korsakovo muziką, baletmeisteris B. Kelbauskas; © LATGA, 2020)
2271
L: Regina Songailaitė‑Balčikonienė Vilnius 1972.
R. Songailaitė‑Balčikonienė. G. Verdi operos Aida scena (1963, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras; © LATGA, 2020)
Regina Songailaitė‑Balčikonienė