regionalizmas

regionalzmas (angl. regionalism < lot. regionalis – sritinis), 20 a. 4–5 dešimtmečio Jungtinių Amerikos Valstijų tapybos kryptis. Iškilo kaip pasipriešinimas vyraujančiai Europos modernizmo įtakai, dailininkai siekė sukurti nacionalinį, savitą, amerikietišką dailės stilių, atgaivinti menines tradicijas. Pagrindinis siekis – vaizduoti Jungtinių Amerikos Valstijų istoriją ir buitį, perteikti bendrą to laikotarpio nuotaiką (1929–33 Didžioji depresija), užfiksuoti Jungtinių Amerikos Valstijų fermerių gyvenimą, kaimo ir mažų miestelių kraštovaizdžius.

G. Wood. Amerikietiškoji gotika (aliejus, 1930, Čikagos meno institutas)

Daugiausia tapyti urbanistiniai peizažai, socialiniai, buitiniai vaizdai. Kūriniuose aukštinta provincijos gyvenimas, amerikietiškos tradicijos, būdinga siužetiškumas, natūralistiniai elementai, formų ekspresija. Įtakos turėjo senoji Europos tapyba (vėlyvoji gotika, manierizmas), Amerikos primityvistų dailė. Žymiausi atstovai: T. H. Bentonas, J. S. Curry (1897–1946) ir G. Woodas (1892–1942). 1930 G. Woodo nutapytas paveikslas Amerikietiškoji gotika laikomas vienu žymiausių regionalizmo kūrinių. Kiti žymesni regionalizmo dailininkai: N. Rockwellas (1894–1978) ir A. Wyethas. Regionalizmas artimas tuo pat laikotarpiu Europos dailėje plitusiam neoklasicizmui, naujajam daiktiškumui.